Žiemą iš kiemo šiemet varysime internetu

Stop kadras iš Mažeikių kultūros centro tinklalapio

Šiandien Užgavėnės – šventė, simbolizuojanti slenkstį tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario.
Šios šventės išvakarėse Plateliuose įsikūrusio Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai surengė nuotolinį seminarą ir jo dalyvius supažindino su Platelių krašto ir Žemaitijos Užgavėnių tradicijomis, patiekalais, mokė, kaip pasigaminti kaukes iš įvairių medžiagų
.

Persirengėlių vaikščiojimas – žemaičių tradicija

Senos, visoje Europoje žinomos Užgavėnių šventės esmė tokia, kad ją minint netrūko persirengėlių keliamo triukšmo, veiksmo, juoko. Tačiau šiemet dėl besitęsiančio karantino žmonių susibūrimų būti negali. Todėl žmonės žiemos iš kiemo vyti taip, kaip buvo įpratę anksčiau, negalės.
Plateliai ir plateliškiai nuo seno garsėja kaip Užgavėnių tradicijų puoselėtojai. Platelių dvaro arklidėse veikia pirmoji Užgavėnių ekspozicija Lietuvoje. Todėl plateliškiai ir ėmėsi iniciatyvos surengti nuotolinį seminarą ir pakviesti jame dalyvauti visus tuos, kurie domisi lietuviškomis tradicinėmis šventėmis ir tuo, kaip jos minimos šiandien.
Kasmet Užgavėnės yra minimos likus 46 dienoms iki Velykų. Ši šventė nuo seno yra pažymima visoje Lietuvoje. Tradicinėms Užgavėnėms visoje šalies teritorijoje buvo būdingi tokie papročiai kaip laistymasis vandeniu, supimasis, važinėjimasis arkliais.
O žemaitiška tradicija turėjo vieną išskirtinumą, kurio nebuvo kituose regionuose, – „ėjimą žydais“. Tiesa, dabar taip nebegalima sakyti, dabar vaikšto persirengėliai.

Šventė tapo performansu

Šventės pavadinimas išgyveno keletą virsmų. Senovėje šis minėjimas taip ir vadinosi – Užgavėnėmis. Vėliau, sovietmečiu, jos buvo vadinamos žiemos palydų švente. Po sovietmečio Užgavėnėms sugrąžintas senasis pavadinimas.
Anksčiau ši šventė buvo minima dvi dienas. Pirmadieniais būdavo mažosios Užgavėnės, kurių metu persirengėliais eidavo vaikai. Jie atkartodavo matytus suaugusiųjų veiksmus. Antradieniais vykdavo didžiosios Užgavėnės, kurių metu žiemą iš kiemo varydavo suaugusieji.
Užgavėnės – ne šiaip sau šventė, žemdirbiams ji ženklindavo žemdirbiškus naujuosius metus. Buvo tikima: kaip pasitiksi šią šventę, tokie bus metai.
Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Kuprelytės, tie burtai, spėjimai stebint gamtos ženklus dabar nebeteko prasmės. Žmonės, jei ir ūkininkauja, dirba naudodamiesi galinga žemės ūkio technika ir jiems nebe taip svarbu, kada koks bus oras.
„Iš esmės Užgavėnės jau nebėra žemdirbių šventė, kokia buvo senais laikais. Ji neteko ir savo sakralinės prasmės. Liko žaisme, arba, naujoviškai, – performansu“, – kalbėjo pranešėja.

Renginį bus galima pamatyti internetu

Kadangi koronavirusas ir pandemija diktuoja savas gyvenimo sąlygas, Užgavėnės, kaip ir kitos šventės, keliamos į interneto erdvę.
Mažeikių kultūros centro „Facebooko“ paskyroje ir „Youtube“ kanalu 17 valandą buvo transliuojamas virtualus renginys „Kanapinio ir Lašininio gyvenimo ypatumai“. 19.10 val. Mažeikių renginį pamatyti galės ir regioninės televizijos „Roventa“ žiūrovai.
Renginyje – virtualūs Užgavėnių persirengėlių vaizdai ir pokalbiai apie maistą, orą, linksmybes, Morę bei didžiąją žiemos ir pavasario kovą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*