Premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad svarbiausias metų įvykis šalyje – „Mažeikių naftos“ pardavimas, o didžiausia nesėkmė – neįvestas euras.
Kokius svarbiausius teigiamus ir neigiamus dalykus galėtų išskirti mažeikiškiai, žvelgdami į rajono ir savo gyvenimą 2006-aisiais, klausėme gatvėje sutiktų pašnekovų.
Sigita ŽILINSKIENĖ,
individualios įmonės savininkė:
– Mums, mažeikiškiams, labai rūpi „Mažeikių naftos“ tolesnis likimas: juk mes gyvename šalia. Manau, kad lenkai čia neilgam „apsistojo“. Įsigiję didžiąją dalį įmonės akcijų, gali su ja daryti, ką nori. Išsunks naudos, kiek galės, ir vėl perparduos. Alsuojame užterštu oru, kenkiama mūsų sveikatai, tad kompensuojant šią skriaudą, turėtume gyventi „blizgančiame“ mieste. Argi įmonės savininkai negalėtų skirti lėšų naujų globos namų, viaduko per geležinkelį statybai, mokyklų renovacijai?
Kalbėdama apie savo asmeninį verslą, turiu pasakyti, kad lyginant su ankstesniais metais, 2006-aisiais turėjau daugiau klientų, jaučiama, kad išaugo ekonomika, kad žmonės ėmė geriau gyventi.
Premjero minėtas neįvestas euras, manau, tikrai didelis minusas. Visa mūsų šeima laukė euro. Stambieji verslininkai, važinėjantys po pasaulį, išvengtų vargo dėl valiutos keitimo.
Per 2006-uosius Mažeikiai pagražėjo. Tačiau reikėtų, kad rajono valdžia būtų griežtesnė, reiklesnė, o patys rajono vadovai turėtų savo akimis pamatyti kiekvieną miesto kampelį ir netvarką, kurios visur dar yra.
Ruslanas CURKANU,
apsaugos darbuotojas:
– Gerai, kad pagaliau šiais metais intensyviai tvarko mikrorajono gatves, kitaip negu visada papuošė Žemaitijos gatvę.
Paskutinis svarbus įvykis – „Mažeikių naftos“ pardavimas lenkams – faktas, kuris man nepriimtinas. Manau, kad lenkai nepatikimi žmonės. Girdėjau tokių kalbų, kad jie iš įmonėje dirbančių smulkiųjų akcininkų nori supirkti akcijas. Kai pastarieji jų nebeturės, jie būsią paprasčiausiai atleisti iš darbo.
Buvo permainų ir mano asmeniniame gyvenime. 2006-aisiais pagerėjo mano darbo sąlygos, šiais metais vedžiau ir dabar jau laukiu šeimos pagausėjimo.
Darius MICKŪNAS,
betonuotojas:
– Man šie metai buvo eiliniai. Džiaugiuosi, kad baigia sutvarkyti Žemaitijos gatvę, bus galima normaliai važiuoti. Šiais metais praradau darbą, bet dėl to labai neišgyvenu. Nesu patyręs specialistas, tad gaudavau mažą atlyginimą. Žadu bandyti ieškoti darbo užsienyje.
Nors gyvenu naftininkų mieste, jų įmone nelabai domiuosi. Ji jau ne pirmą kartą parduodama, ir tik laikas parodys, ar lenkai buvo verti naujųjų šeimininkų vardo. Kol kas nuomonės šiuo klausimu neturiu. Gerai, kad Lietuvai pavyko išvengti euro, nes mes dar tikrai šiam žingsniui nesame pasiruošę.
Jonas ŽUTAUTAS,
operatorius:
– Sakyčiau, kad 2006-ieji buvo neblogi, geresni už praėjusius. Gyvenimas pamažu gerėja. Atlyginimai šiek tiek stabilizavosi, sumažėjo bedarbių, kas norėjo, darbą galėjo susirasti. Jeigu valdžia tarpusavyje mažiau rietųsi, būtų visai gerai.
Šiais metais Mažeikiai pasipuošė, tapo gražesni. Miesto vaizdą pakeitė gėlių kompozicijos. Labai susitvarkė naujoji bažnyčia. Pasikeitė ne tik jos interjeras, bet ir visa aplinka. Tai didelis dekano Zenono Degučio nuopelnas.
Nedžiugina padėtis „Mažeikių naftoje“. Įmonėje išdirbau 15 metų. Nebuvo linksma prie amerikiečių, ir dideli atlyginimai buvo tik mitas. Nenoriu veltis į politiką, bet su naftos tiekimu prie lenkų tikrai nebus nieko gero.
Diana POCIUVIENĖ,
verslininkė, individualios įmonės savininkė:
– 2006-ųjų vasara mano verslui buvo sėkminga. Daugiau negu kitais metais jaunimo sugrįžo iš užsienio šalių tuoktis į Mažeikius. Jauniesiems reikėjo mūsų floristinių paslaugų. Daug jaunų porų mūsų parduotuvėje užsisakė ir pirko vestuvines puokštes, puošėme jų automobilius, bažnyčias, patalpas, kur vyko vestuvės. Bendraujant su mūsų užsakovais buvo galima pajausti, kad jie ten geriau uždirba.
Vertinant per šiuos metus įvykusius pokyčius mūsų mieste, mano žvilgsnis krypsta į naujas vertikalias lauko augalų kompozicijas. Panašias mačiau Ventspilyje, tik ten jos gražiau atrodė, nes miestas kur kas labiau sutvarkytas. Pas mus tvarkytis pradėta tik šiais metais.
Genovaitė KONCEVIČIENĖ,
buhalterė, ir anūkas Arnas:
– Mums šie metai buvo geri. Niekas iš šeimos narių nesirgo, dukra pagimdė man dar vieną anūką.
Mažeikiai šiais metais labai pasikeitė. Išgražėjo gatvės, nutiesti nauji šaligatviai Naftininkų gatvėje. Senamiestyje, Laisvės gatvėje, atidaryta nauja „Maxima“.
Neeilinis įvykis ne tik šalies, bet ir mažeikiškių gyvenime buvo „Mažeikių naftos“ pardavimas. Abejoju, ar lenkai gaus naftos, ar jų neištiks „Williams“ likimas. Jei įmonė turės naftos, o mažeikiškiai darbo, bus gerai. Gal ir miestui kas nors atiteks. Tik nereikia mums to euro. Kuo ilgiau „gyvens“ litas, tuo geriau bus paprastiems žmonėms. (Genovaitė)
– Man šie metai buvo geri, nes pradėjau eiti į „Bitutę“. Blogai yra tik tai, kad ten negaliu užmigti. (Arnas)
Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
