Apie keptą duoną, lapus ir pavenčius

Šisbeitauskas

Kai draugui prasitariau, jog žadame eiti atsigerti kavos į po prekybos centro „Rimi“ stogu esantį restoraną, jis iškart patarė, jog nesugalvotume užsisakyti keptos duonos. Toks valgis nelabai su kava suderinamas, bet man parūpo, kodėl jam nepatinka kepta duona: maža kas, o gal ir mes persigalvosim ir užsimanysim alaus su traškia duonyte… Tada bičiulis pradėjo pasakoti, kad jis pats nėra tokios duonos priešininkas, bet tą kartą jos taip ir neparagavo: užsisakė, laukė laukė, išgėrė beveik visą bokalą alaus, o duonos kaip nėra, taip nėra. Daug vėliau atėjusiems kaimynams prie kitų staliukų atnešė kepsnius, blynus, kitokius patiekalus, o štai jo užsakyta duona kažkur įstrigo…
„Gal tik dabar ją užraugė, o gal išėjo į parduotuvę jos parnešti, gal laukia, kol pabaigsim pirmus bokalus ir užsisakysim dar?“ – visokios mintys stumdėsi draugo galvoje. Kai praėjo daugiau nei pusvalandis, o antro bokalo tikrai nesinorėjo, žmogus pasakė pro šalį zujančiai padavėjai, kad prisižiūrėjus, kaip kaimynai kerta kepsnius, noras patriauškinti duonos jam jau praėjo. Padavėja čia neįžvelgė nieko blogo (gal taip ir turi būti?), tik paaiškino, kad restorano virtuvė turi tik vieną „fritiūrinę“, tad laiko duonai kepti nebuvo. Apie kažkokį atsiprašymą už nepatogumus mergina tikriausiai nieko nėra girdėjusi, tad ir liko be arbatpinigių – už ką juos paliksi?
Tai va – ūpas eiti į restoraną ir mums išblėso, tad pasirinkome kitą visuomeninio maitinimo įstaigą. Ten gavome ir kavos, ir kepsnių, bet skrudintų bulvyčių neprašėme – maža kas – gal ir ten su „fritiūrinėmis“ problema?
Tą keisto pavadinimo įrenginį tikriausiai turi ir neseniai Žemaitijos gatvėje, pačiame mikrorajono centre, atsiradusi nauja kebabinė, su prierašu „Express“. Prie to papildomo žodžio turėtų prisikabinti kalbininkai – vienos raidės mūsų abėcėlėje tikrai nėra. O mes vis sukome galvas, ką tas žodis galėtų reikšti. Gal čia labai greitai išpildo klientų užsakymą – gal turi kelias „fritiūrines“? O gal taip užsimenama apie itin kokybišką, labai greitai pagaminamą maistą? Dėl kokybės dabar jau suabejojau – feisbuke aptikau kelis komentarus, kad ta naujoji maitinimo įstaiga labai taupo mėsą… Nematau nieko blogo: matyt, šios kebabinės darbuotojai rūpinasi mažeikiškių sveikata ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą – dabar visokie veganai ar vegetarai itin madingi, tad mėsos nebūtina prisiryti ir kitiems.
Apie tą kebabinę mintį audžiu ne todėl, kad jos produkcija jau sulaukė kritiškų atsiliepimų, o norėdamas (ir jau ne pirmą kartą) pasvarstyti, ar ji čia išvis buvo reikalinga. Vos už kelių šimtų metrų stovi kitas ir ne tiek į akis krintantis tokios pat paskirties kioskas. O naujosios kebabinės vietoje kažkada stovėjo gražus, mažeikiškiams patogus spaudos kioskas, kuriame ir laikraštį ar žurnalą galėjai nusipirkti, kai kuriuos mokesčius sumokėti, dar šiokių tokių smulkmenų įsigyti. Dabar tokiuose kioskuose sostinėje gali ir kavos gauti… O Mažeikiuose paprasčiausio voko su lietuvišku pašto ženklu žiburį pasiėmus tenka ieškoti – tik pašte jį tegausi.
Kita vertus, galvoju, kaip į tokio kebabų kiosko atsiradimą mūsų miesto centre sureaguotų sveiką maistą visur ir visada propaguojantis ministras Aurelijus Veryga? Nereikia nė jo – kai pagalvoji, kiek šis abejotinos kokybės greitmaistis „naudingas“, puikiai supranti, kad tai ne sveikatos šaltinis. Mūsų valdininkams žmonių sveikata, aišku, „dzin“ – maitinkitės kebabais ir picomis – gal privalgę egzotikos nebūsite tokie pikti ir mūsų darbo trūkumų nepastebėsit.
Nevalgiau nei kebabų, nei picų, tad ir apie valdininkų aplaidumą žinau iš mažeikiškių nusiskundimų.
Man paskambinusi moteris teigė, kad mikrorajone prie bažnyčios ir prekybos centro „IKI“ esančios šiukšlių dėžės paliktos likimo valiai: esą jos jau kurį laiką neištuštinamos, tad ten karaliauja kone visą jų turinį patikrinančios kuosos ar vienas kitas pro čia praeinantis benamis. Jiems tvarka – nė motais – viskas išdrabstoma ant žemės. Pasipiktinusi mažeikiškė ryžosi paskambinti į seniūniją. Nupasakojusi situaciją iš ten dirbančio specialisto – meistro moteris išgirdo pasiūlymą viską išsivežti patiems. Žinau net to specialisto pavardę, bet kol kas jos neskelbsiu – gal žmogus vis dėlto imsis kokių nors priemonių?
O kad dėl šiukšlių, ypač žalienų – dabar sušluojamų lapų – išvežimo yra problemų, matau ir pats – ne vienoje vietoje ties konteineriais kūpso jų krūvos. Net pačios kiemų prižiūrėtojos, intensyviai šluojančios lapus, skundžiasi, kad naujieji šiukšlynų mieste tvarkytojai joms neduoda maišų – esą neškit lapus ir pilkit prie konteinerių – o tai juk griežtai draudžiama… Tad lieka tik laukti, kada apsikasime ne pernykščiais, o šiųmetiniais lapais. Lapus kasdien šluojančias moteris vis raginu pasiilsėti – kol nėra maišų, kam joms mūsų kiemus puoselėti, bet jos taip gyventi nenori – esą sulauks priekaištų ir iš savo darbdavių, ir iš nepatenkintų gyventojų…
Apie šiukšlinus reikalus užteks – pabaigoje tebūnie kas nors pozityvaus. Mažeikiškius pasiekė žinia, kad pagaliau bus pradėtas statyti sporto ir pramogų kompleksas – tikėkimės, kad tai ne koks nors pokštas, o rimtas rimtų vyrų pareiškimas. Tad lauksime, kol žodis taps kūnu.
Vaikščiodamas po miestą pastebėjau, kad kažkas vyksta prie jaunimo pamėgtos, vadinamosios „skate“ parko aikštelės – dabar ardomas jos pagrindas. Viliuosi, kad ji bus atnaujinta, atstatyta. Neduok Dieve, jei visai sulyginta su žeme – tai būtų baisiausias variantas.
Darbai tęsiasi ir tvarkant pavenčius. Visai prie upės, už pagrindinio paplūdimio, įrengiama kažkas panašaus į prieplauką. Ten dirbantys vyrai ragino fotografuoti – visa tai esą įeis į miesto istoriją ir taps istoriniais kadrais. Tik nesupratau: ar istoriniais kadrais bus tie vyriškiai, ar jų padaryti darbai. Įamžinom viską.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*