Pirmadienį bus minima Tarptautinė mokytojų diena. Su šios profesijos žmonėmis vienaip ar kitaip susijęs visų mūsų gyvenimas: mokykloje mokėmės, bendravome su mokytojais, mokyklą lankė ar tebelanko mūsų vaikai, anūkai. O kai kurie su šia profesija susiję tiesiogiai – dirba pedagoginį darbą. Ir vis tik kiekvienas, kas kažkada baigė mokyklą, ją mena savaip. Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kokie jų prisiminimai apie buvusią mokyklą ir mokytojus.
 Stefanija STAŠKUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Stefanija STAŠKUVIENĖ, degalinės operatorė: – Kai galvoju apie mokyklą, tuoj prisimenu kūno kultūros pamokas – labai patikdavo tiek mokytoja, tiek pačios pamokos. Pirmoje klasėje mūsų mokytoją pavadavo dabar jau amžiną atilsį mokytoja Danutė Stančienė – jos pamokų metu taip būdavo tylu, kad iš tiesų girdėdavome, kaip skrenda musė. Tokia griežta buvo mokytoja, tokie buvo laikai, o dabar kas dedasi mokykloje? Mokytojas gali sakyti ką nori – niekas nekreipia dėmesio. Mokyklą smagu prisiminti, dažnai apie ją pagalvoju – labai geri laikai buvo: vaikščiojom už rankų susikibę, uniformas dėvėjom, visi vienodi buvom. Labiausiai bijodavom kontrolinių, prisigalvodavome visokių dalykų, net atsieit susirgdavom, kad tik jų nereikėtų rašyti. |
 Elvyra LUPEIKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Elvyra LUPEIKIENĖ, senjorė: – Kaip mokyklos neprisiminsi: vaikai į ją ėjo, dabar anūkai eina. Aš pati mokiausi Akmenės rajone, Kairiškiuose, technikumą baigiau Plinkšėse. Geri laikai buvo, man visur sekėsi – ir gyvenime, ir moksluose. Iš tiesų laimingi tada buvom, ko reikėjo? Ir mokytojai man visi buvo geri, palankūs. Negaliu nė vieno žmogaus įvardyti, kuris man buvo negeras. Sportininkė, šokėja, veikli tais laikais buvau, visur tikau. Mokytojo darbas tikrai nelengvas, vaikai dabar kaprizingi – mūsų laikais tokių nebuvo. Ir pagarba mokytojui tada buvo didelė – kaip tėvui ir mamai. |
 Irutė MILTAKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Irutė MILTAKIENĖ, pedagogė: – Pati esu mokytoja, tad mintys apie mokytojus yra tik geros. Baigiau Senamiesčio vidurinę, labai puikūs, nuostabūs mokytojai buvo – tik geriausi žodžiai apie juos. Prisimenu ir savo bendraklasius, bendraujame, vyksta klasės susitikimai – nedažni, nes daug kas yra išvažiavę į užsienį, susirašinėjam per „facebook“. Su tais, kurie tebegyvena Mažeikiuose, matausi dažniau. Esu neformalaus ugdymo pedagogė Moksleivių namuose, tad pas mane ateina vaikai, norintys mokytis, pažinti meną, dizainą. Jie yra kitokie. O mokyklose darbas sunkus, reikia daug psichologijos žinių – privalai suprasti, padėti, paguosti vaikus. |
 Vytautas NARKUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Vytautas NARKUS, priešgaisrinės priežiūros pareigūnas: – Oi kaip seniai tai buvo… Mokiausi Telšiuose, tad kažką dar prisimenu. Apie mokyklą, mokytojus dažnai negalvoju. Manau, kad mokytojų darbas yra tikrai nelengvas. Ypač šiais laikais, kai „jaunimėlis“ yra aktyvesnis nei anksčiau. Nesu pedagogas, bet taip įsivaizduoju. Turiu vaiką, bet jis dar lanko darželį, tad mokyklinių problemų dar nežinau. Savo mokytojus prisimenu labiau iš gerosios pusės, visi jie buvo normalūs. Pirmąją mokytoją prisimenu sunkiai, bet ji buvo labai gera. |
 Saulius MICKEVIČIUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Saulius MICKEVIČIUS, vadybininkas: – Mokyklos laikus prisimenu labai gerai. Pradėjau mokytis Mažeikių aštuonmetėje mokykloje, pirmąją mokytoją prisimenu, žinau, kur gyveno, bet pavardės… jau negaliu pasakyti. Mokykla labai šauni, išskyrus pionierių vadovę – buvau antitarybinis žmogus. Mokytojų darbas labai sunkus, nes tokius žmones kaip aš išmokyti ir išauklėti buvo labai sudėtinga. Bet ir išauklėjo, ir išmokė, už tai jiems esu labai dėkingas. Daug yra, ko galėčiau pasakyti prieš, bet kam tai pasakoti. Šiaip mokytojai buvo šaunūs, išskyrus tą pionierių vadovę ir kitos mokyklos direktorių – baigiau antrąją vidurinę mokyklą septyniasdešimt trečiaisiais. Nuolat rengiame susitikimus su klase – dauguma dar likę Mažeikiuose, aš ir pats grįžau į Mažeikius, nes buvau išvykęs į Vilnių. Inžineriniame statybos institute turėjau labai gerą dėstytoją Razmą, kuris, pats būdamas žemaitis, išmokė mane lietuviškai. Nepamiršau, žinoma, ir žemaičių – laba gera rokounous. |
 Darius VERTELIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Darius VERTELIS, naftos produktų operatorius: – Mokyklos laikus, tikriausiai, kaip ir visi, prisimenu. Mano mama yra mokytoja, tad Mokytojų dieną švenčiame. Mokiausi septintoje vidurinėje, paskui politechnikos mokykloje. Apie mokyklą tikrai nieko blogo negaliu pasakyti – viskas ten buvo gerai. Prisimenu ir mokytojus, bendraklasius, klasės auklėtoją. Mokytojo darbas yra sunkus – sunkiai dirba ir mano mama. Su vaikais reikia „kariauti“, visokių jų – ir gerų, ir blogų yra, prie visų reikia prisiderinti, prisitaikyti – šaukti ar bartis dabar negalima. Mokytojui reikia turėti daug kantrybės. |
viena rusu kalbos mokytoja Sliauteriene prisimenu is blogosios puses,dar ir aukletoja buvo. Visiskai nesugebejo tvarkytis,nosi uzrietusi vaiksciojo ir vaidino ponia:)) 6-oj vidurinej dirbo.
Savo Mokytojus prisimenu tik is gerosios puses.Na, o savo sunaus mokytoja dar ji buvo ir klases aukletoja Nutautiene ,tik is blogosios.Nepedagogiska asmenybe!