Mažeikiuose geriau nemirti

Šisbeitauskas

Žmonės kalba įvairiai: vieni sako, kad tokie orai kaip dabar bus nuolat, kitiems atrodo, kad žiema taip greitai neatsitrauks ir dar parodys savo nagelius. Kai pagalvoji, kad pernai šiuo metu spaudė šalčiai ir pavasario nė iš tolo nesimatė, tad gali visko laukti, o kai vos ne kasdien lyja, vėl kitokios mintys užplaukia. Žodžiu, kaip bus, taip – ne tokius orus pergyvenome. Manau, kad ne orai reguliuoja mūsų gyvenimą, o tai, kas vyksta aplink.
Štai Ukrainoje vyksta siaubingi dalykai. Niekada nemėgau politikos, bet tai, kas ten vyksta, negali praslysti pro akis. Suprantu tik tiek, kad tauta nori laisvės, demokratijos ir kovoja už ateitį. O kad tos šalies valdžia nori laikytis įsikandusi į ją palaikančią didžiąją imperiją, man nesuprantama. Juk ir mes kažkada siekėme tokių pačių tikslų, bet tas mūsų siekis, nors ir neapsiėjo be aukų, nebuvo toks kruvinas kaip Ukrainoje.
Žuvusiuosius pagerbėme Gedulo diena, o dabar tik širdyse galime tikėtis, kad ukrainiečiai pasieks savo tikslą ir išsikapstys nuo priklausomybės to nepageidaujančiai šaliai.
Jei pradėjome apie tokius liūdnus dalykus, noriu paliesti ir mūsų miestui labai aktualią problemą – morgą arba lietuviškai vadinamą lavoninę. Dar visai neseniai mažeikiškiai dėl šios įstaigos neturėjo jokių didelių problemų, bet atsitiko taip, kaip atsitiko: ji buvo uždaryta. Dabar nelaimės ištikti mirusio žmogaus artimieji, norėdami gauti panatomo mirties išvadą, arba dar kitaip vadinamą mirties liudijimą, turi vežti lavoną į Šiaulius, o po to jį parsivežti atgal. Kas čia gali įžvelgti bent vieną patogumą? Jau ir taip netekties išvargintus ir liūdinčius artimuosius slegia visokie sunkumai, o čia dar tokios kelionės! Niekaip nesuprantu, kodėl tokiame dideliame mieste kaip Mažeikiai neturime tos srities specialisto ir net specialaus skyriaus nebeturime. Tai gal ir tų mirusiųjų nebevežiokime? Suprantu, tada neturėtume mirties liudijimo, be kurio visi „keliai“ užsidaro. Net kapinėse vietos neduos.
Kiek žinau, Mažeikiuose trūksta labai daug įvairių specialybių daktarų, tad rimtai mūsų mieste geriau nesirgti. Ypač tiems, kurie neturi pinigų ir negali susimokėti už privačias medikų paslaugas, kurios dar bent šiek tiek prieinamos. O apie mirtį, jei bent kiek mylite artimuosius ir nenorite jiems sudaryti didelių problemų, nė negalvokite. Kad ir kaip makabriškai skamba šie žodžiai – jie yra tiesa.
Dar vieną, tik kol kas neįteisintą bombą mažeikiškiams nori įtaisyti vokiečiai. Tikriausiai visi girdėjote, kad visai šalia Mažeikių jie nori pastatyti biodujų jėgainę. Tam intensyviai priešinasi būsimos jėgainės kaimynystėje gyvenančių mažeikiškių grupė. Kiek suprantu, į jų protestus nelabai kreipiama dėmesio. Manau, tai turėtų būti ne tų kelių žmonių, o viso mūsų miesto reikalas. Kažkaip reikėtų mums visiems susivienyti ir pasakyti griežtą „ne“ to projekto įgyvendintojams. Kiek lengviau buvo bugeniškiams, kurie nuginklavo danų kiaulininko vadovus: tas objektas jau buvo veikiantis, tad bugeniškiai žinojo, kur ir prieš ką reikia kovoti. O šiuo atveju – tik planai. Nesinori tikėti, kad tų ateivių kėslų niekaip negalima suvaldyti. Juolab kad artėja rinkimai ir kažkas, pradėjęs kovoti prieš tuos ateivius, galėtų susižerti į savo populiarumo sąskaitą nemažai teigiamų taškų.
Aš nesuprantu tik vieno: kokiu medumi yra ištepta ta mūsų Lietuva, jeigu traukia tiek daug užsieniečių verslininkų? Mūsų nori ir danai, ir norvegai, ir vokiečiai, net ir amerikiečiams esame įdomūs. O gal tai tų šalių gera uoslė viską nujaučia: esą čia galima, žinoma, už kažkur kažkam pakištą mokestėlį, pastatyti, įveisti, pasėti ką tik nori? Gera mūsų žemė, ar ne?
O štai dėl nelegalių mokestėlių policijos pareigūnams situacija yra kur kas rimtesnė. Ir sudėtingesnė. Ypač yra užsigrūdinę vadinamieji „keliukai“. Neima pakišų ir nors tu ką. Vienas bėdžius vairuotojas, važiavęs ir  kalbėjęs mobiliuoju telefonu, kelių policijos pareigūnui bandė pasiūlyti 40 litų dovanėlę. Labai nuoširdžiai bruko pinigus. IR KĄ JŪS MANOT? Neėmė. Ir ne tik neėmė, bet ir tokį pasiūlymą užfiksavusias tarnybas iškvietė. Dabar vargšo vairuotojo, oi, kokie nemalonumai laukia: susimokės baudelę ne tik už pažeidimą, bet ir už bandymą papirkti policijos pareigūną.
Kita vertus, kai pagalvoji, atvejis, kad žmogus pareigūnui pasiūlė tik 40 litų, yra kažkoks nesusipratimas. Pareigūnas buvo ne iš mūsų rajono, tad, kaip sakoma, tokie ubagai vairuotojai tik daro gėdą mūsų rajono vairuotojams: jei neturi rimto pinigėlio – mažiausiai  su Vydūno atvaizdu –  tai kitokių veidelių ir nesiūlyk. Čia aš, kaip sako Zita iš Mažeikių, „prie bajerio“. Neima, tai neima.
Daugelį metų į darbą ir iš jo važinėju miestiniu, ketvirtuoju numeriu pažymėtu autobusu. Nežinau kas, bet ėmė ir sugalvojo, kad šis autobusas kelis kartus per dieną ėmė sukti pro senamiesčio ligoninę. Ten važiuoja tik vienas kitas keleivis per savaitę. Galiu pranešti: daug patogiau buvo, kai šis autobusas judėdavo centrine Laisvės gatve, tada juo naudodavosi daugiau keleivių. Siūlyčiau autobusų valdovams grįžti prie seno maršruto. Dėl ekonomijos. Ir žinoma, jei jiems aktualu tenkinti klientų pageidavimus.
sisbeitauskas@santarve.lt