Šisbeitauskas.
Šiemet su Joninėmis kažkas buvo ne taip. Sakyčiau, visai kitaip buvo, nes ne tik, kad nelijo, bet labai geri orai Janinas ir Jonus bei jų draugus lepino, o savaitgalis po šios šventės jau sunkiai pavadinamas geru – tai buvo kažkas panašaus į košmarą. Jei lauke karštis – per trisdešimt laipsnių, koks gali būti malonumas? Žinau gal tik vieną kitą žmogų, kuriam tokie orai patinka. O daugeliui jie – prarastas laikas: nei kur išeiti, nei išvažiuoti. Nebent vandenyje nuo ryto iki vakaro lindėti, bet ir tai nedaug gaivos teikia.
Praėjusį šeštadienį į didįjį turgų ėjau septintą ryto, o grįžau namo apie devynias – kelionė atgal su pirkiniais nebuvo maloni, nes tuo metu saulutė jau vėl išdykavo…
Kiek žinau, praėjusį sekmadienį Palangoje vyko Pirties šventė. Palaukit, mielieji, kokia gali būti pirtis, jei jau ji užkurta lauke – įkaitai ir – į vandenį? Ir tų žadėtų liūčių, ir škvalų mieste nesulaukėme: orų pranašautojai šį kartą prašovė, panašiai kaip aš su Joninių prognozėmis. Bet sekmadienio vakarą iš tiesų atvėso, jei čia tinka tas žodis, nes vietoj 33 laipsnių liko tik 24. Bet vėsiau buvo tik lauke, o įkaitę daugiaaukščiai tą šilumą tebesaugojo. Tiesa, miegoti tą naktį jau buvo smagiau, kai pro langą plūdo keliais laipsniais vėsesnė gaiva…
Kad ir kaip ten bebūtų, pirmąjį vasaros išbandymą šiaip ne taip atlaikėme, daugiau tokių galėtų ir nebūti. Nors žiūriu, sinoptikai vėl skelbia karščius. Ir vėl savaitgalį…
Tomis karštomis dienomis lindint namuose, galvą išūžė pranešimai tiek per radiją, tiek per televizorių apie padėtį Didžiojoje Britanijoje: ten, nors ir lijo lietus, net liūtys siautėjo, taip pat buvo karšta. Net naujas žodis „Brexit“ atsirado. Tos šalies dauguma gyventojų referendumo metu nusprendė, kad su Europos Sąjunga jiems nepakeliui. Keisčiausia buvo tai, kad po kelių dienų kilmingieji anglai atsipeikėjo ir pradėjo triukšmauti – neva blogai balsavę… Naivuoliai kažkokie – esą galvojo, kad tokiu sprendimu jie tik pareikš protestą ES, o išeiti iš jos nenorėję. O paskui, kai išgirdo, kas jų laukia, pareikalavo naujo referendumo. Nežinau, kuo ten viskas baigsis, bet referendumas Didžiojoje Britanijoje parodė, kas šalyje yra kas, puikiai išfiltravo kai kurių politikų ketinimus, tad jie dabar turės iš susidariusios padėties suktis patys ir sukti visą šalį.
Man neramu tik dėl mūsų ten emigravusių tautiečių – kaip visa tai palies juos, juolab kad visokių neramių minčių jau tenka išgirsti. Žodžiu – pagyvensim, pamatysim.
O dabar grįžkime į savo miestą. Pirmadienį šilumininkai tarp Draugystės 20-ojo ir 22-ojo namų pradėjo vykdyti kasinėjimo darbus – vamzdžius keisti – ir iškasė didžiules tranšėjas. Darbo, matyt, daug – ir ne vienai dienai, tad vakarop tą iškastą teritoriją aptvėrė metaline tvora. IR KĄ JŪS MANOT? Tai, kas yra už tvorų, labiausiai sudomino smalsiuosius ir mažuosius tų namų gyventojus – vaikus.
Tranšėjos jiems tapo pagrindine žaidimų aikštele. Kažkoks vyriškis bandė smalsuolius sudrausminti, iš teritorijos vaikus išvaikė, bet neilgam – po pusvalandžio vaikai vėl okupavo tranšėjas. Juolab kad kitas dėdė pradėjo rėkti ant kaimyno – ko jis gainiojąs vaikus, ar jie jam trukdo.
Nesuprantu aš to „gerojo“ dėdės: negi jis nesupranta, kad tie grioviai ir prie jų suversti žemių kalnai vaikams yra pavojingi? Juk ne veltui statybininkai apsidrausdami ir norėdami vaikus apsaugoti tuos griovius aptveria.
Įdomiausia man čia – tėvų pozicija: negi jie nemato, kur žaidžia vaikai ir kokie jų tyko pavojai? Gerai, jei viskas laimingai baigiasi, o jeigu kokia nelaimė? Kas liks kaltas? Žinoma, statybininkai, tik ne jie patys ar jų atžalos.
… Geri orai žmonėms iki šiol dovanojo neblogą braškių derlių. Tiesa, jų kainos šiemet buvo vos ne tokios kaip lito laikais: pigiausiai šių uogų pasisekė nusipirkti turguje – už vieną eurą ir aštuoniasdešimt centų. Prie tokia kaina braškes pardavinėjančios užliekniškės net eilė nusidriekė. Kitur braškių kainos buvo įvairios – nuo dviejų iki trijų su puse euro. Trečiadienį braškių turguje jau buvo nedaug, tad žmonės už jų litrą (manau, kad tiek standartiniame plastikiniame indelyje, į kurį dabar uogas beria, telpa) mokėjo ir tris, ir pusketvirto euro.
Baigėsi braškės ir turguje pasirodė miško uogos – sveikatos šaltinis – mėlynės. Jų kaina kol kas svyruoja nuo trijų su puse iki keturių eurų už litrą. Žmonės kalba, kad brangu, bet dar tik pati šių uogų sezono pradžia, tad tikimasi, jog jų kainos kris.
Gal kam ir atrodo brangu, bet aš mėlyniavimą miške prisimenu kaip kažkokį kankinimo būdą – visada būdavo karšta, apie ausis įkyriai zyzė musės, gėlė uodai… Ir tos uogos tokios mažos, atrodydavo, kad litrą jų pririnkti nerealu. Taigi mėlyniautojams reikia didelės kantrybės ir ištvermės. Tiesa, pasirodo, kad yra žmonių, kuriems rinkti tas uogas net patinka. Šito aš niekaip neįsivaizduoju…
Šį savaitgalį mūsų rajone vėl netrūksta švenčių: pagerbti Petrus kviečia Tirkšliai, kaimo šventė įvyks Pikeliuose. Tad mums lieka apsispręsti, kur dalyvauti. Tiesa, pervargti negalima, nes ateinančią savaitę laukia dar keletas renginių. Ir taip visą vasarą…
sisbeitauskas@santarve.lt
