Audronė MALŪKIENĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Esu beveik tikra, kad lietuvių laimės indeksas ateityje šoktelės iki rekordinių aukštumų. Bent jau aš tam ruošiuosi – ir galvoju, kad po gero penkmečio būsiu laimingesnė nei dabar. Mat netolimoje ateityje mūsų saugumu, viešąja tvarka ir ramybe keliuose rūpinsis išties puikūs policininkai.
Kodėl taip manau? Visi žino, kad individo saugumo poreikis – vienas iš pamatinių. O teigiamų estetinių jausmų išgyvenimas kelia nuotaiką, gamina laimės hormoną ir pailgina mūsų būtį.
Bet pradėsiu nuo pradžių, Vieno mažeikiškio abituriento, pasirengusio tapti policininku, mama papasakojo tokią įdomią istoriją.
Jaunuoliai, planuojantys siekti aukštųjų policijos mokslų, turi pasitikrinti savo sveikatą. Tie, kurių sveikata prasta ir negalės atlaikyti sudėtingo teisėsauginio gyvenimo krūvių, „išbrokuojami“ ir net gali ramiai svajoti apie kitą, mažiau sudėtingą profesiją. Mažeikiškis nuvyko į tą sveikatos nustatymo vietą ir sužinojo, kad tarnybai netinkamas.
Viskas būtų daug paprasčiau, jei ne komisijos išvados, kodėl mažeikiškis turėjo keisti savo ketinimus. O jose parašyta, kad abiturientui ištrauktas protinis dantis, o likę dantys turi apnašų…
Artimieji stebisi. Aš galvoju, kad turėtų džiaugtis.
Juk tai nuostabi perspektyva! Kam ateities policininkui balti „blend-a-mediniai“ dantys? Pamąstykite: jie mums šypsosis! Ne grasins „bananais“, ne barškės antrankiais, ne mosuos neužpildytais protokolais, o spinduliuos palankumą ir akins plačia šypsena.
Matyt, teisus buvo vienas mąstytojas, pasakęs, kad grožis išgelbės pasaulį. Manau, kad tie balti dantys planuojami ne tik dėl grožio… Gal valstybė padidins policijos pareigūnų algas? Nes kaip gali šypsotis, būdamas alkanas ar vienu metu susirūpinęs ir šeimos, ir visuomenės gerove?
Kitaip į prievoles nenusižengti žvelgsime ir mes, nes daug smagiau bijoti gražaus pareigūno, o ne kokio nors niūraus bedančio, tiesa?
Dabar dėl to protinio danties… Manau, čia jau persūdyta, toks žiaurus reikalavimas ilgainiui gali virsti išvis baisiais išbandymais: o kas, jei komisija sugalvos būsimųjų studentų tinkamumą ir patikimumą išsiaiškinti kitais nedemokratiškais būdais? Pavyzdžiui, nustatinėti kokį nors intelekto koeficientą ar emocinės kompetencijos lygmenį.
Man asmeniškai geriau gražus patrulis nei pernelyg protingas. Ir apskritai kas tuos protinius dantis skaičiuoja? Sako, kad Holivudo gražuolės net specialiai išsirauna visus protinius ir dar dalį krūminių – kad skruostikauliai dailiai įdubtų, kad mažiau nesveiko maisto kramtytųsi.
Tad, manau, tokioms ir panašioms komisijoms reikėtų apsispręsti – kokių jie nori ateities tvarkos sergėtojų – gražių ar protingų. Ir viską tiksliai nurodyti stojimo tvarkos taisyklėse. Kad būsimieji studentai nuo ankstyvos vaikystės galėtų ruoštis. Bet juk reikia žinoti, kam – grožio konkursui ar protų kovoms – save puoselėji.
Kad ir kaip būtų, vis tiek manau, jog ateities perspektyva švyti vidutiniam lietuviui optimizmą skatinančiomis spalvomis. Ypač kol žinai, jog šypsena nieko nekainuoja.
Nebent apmokestintų…
Ne, veju tokias juodas mintis į šalį. Ir šypsausi net labai rimtiems (senoviškiems) policininkams.
Kaip suprantu, policininkui svarbiausias reikalavimas- būti sveikam ir sportiškam. Proto nereikia. Ir, kas baisiausia, moksleiviai tai žino bei viešai deklaruoja, kad stos mokytis policininko amato, nes kitkam neužtenka įgytų žinių įvertinimo, t.y. proto. Jei tai tiesa, tai ateityje mus saugos sveiki ir sportiški „berazumiai“ policininkai. Nežinau, ar čia gerai, ar blogai- jug nežinai, kas tokiam tvarkos saugotojui gali toptelėti galvon ir kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. Aišku, jų tarpe pasitaikys ir gerai besimokančių, bet tokių, manau, vienetai: tie, kurie „graužia“ knygas, nebeturi laiko sportuoti, jų regėjimas prastas ir t.t., žodžiu, fizinis pasirengimas netinkamas įgyti policininko profesijai. Apie šios dienos policijos kontingentą nekalbu- tai atskira tema ir kalba.