Vis aštresne problema tampa automobilių parkavimas nesaugomose aikštelėse prie daugiabučių namų. Vieni gyventojai imasi iniciatyvos ir patys plečia ir rengia aikšteles. Kiti laukia, kad tai padarytų Savivaldybė. Treti paprasčiausiai pasistato automobilį po savo langu ant žaliosios vejos ir nesuka galvos, kad kaimynams tai nepatinka.
Gyventojų mintis dėl šios problemos atspindi jų laiškai, išsakytos nuomonės ir pasiūlymai telefonu.
INICIATYVOS TIKIMASI IŠ SAVIVALDYBĖS
Į redakciją skambinęs Petras įsitikinęs, kad, kalbant apie automobilių stovėjimo aikšteles, iniciatyvos turėtų imtis Savivaldybė, nes žemė aplink daugiabučius namus – jos nuosavybė.
Anot mažeikiškio, būtent dėl to gyventojai savavališkai daryti nieko negali. Visų pirma reikia detaliojo plano, kurį galėtų sudaryti Savivaldybės specialistai. Jie turėtų išsiaiškinti, ir kokios požeminės komunikacijos yra konkrečioje vietoje. Daug kur reikėtų pašalinti vieną kitą medį. Savivaldybės kompetencija, pasak pašnekovo, paruošti ir visą reikiamą dokumentaciją šiems darbams atlikti. Ji galėtų skirti ir transportą, be kurio neišsiversi.
Gyventojai, savo ruožtu, pasirūpintų darbo jėga, suorganizuotų talką, nuimtų dalį žaliosios vejos, kuri vis tiek yra išvažinėta ir suminta, 1,5-2 metrais paplatintų įvažiavimo takus. Anot vyriškio, vien dėl to, kad automobiliai nebeišsitenka mažytėse suspaustose stovėjimo aikštelėse, daugiabučių namų kiemuose mažyčių avarijų skaičius tapo neprognozuojamas.
KODĖL BAUDŽIAMI NE VISI PAŽEIDĖJAI?
Kita mūsų laikraščio skaitytoja (redakcijai pavardė žinoma – B.P.) laiške rašo nesuprantanti, kodėl kovojama su eismo pažeidėjais, neblaiviais vairuotojais, kodėl griežtai baudžiama už greičio viršijimą, neteisingai pervažiuotą geležinkelio pervažą, neužsegtus diržus, tačiau nekreipiama dėmesio į kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Vairuotojai nebaudžiami važinėja šaligatviais, žaliosiomis vejomis, įvažiuoja net į vaikų žaidimo aikšteles. Ten pat, anot jos, jie savo automobilius parkuoja ir plauna. Gyventojai nebegali praeiti šaligatviais, vaikai nebeturi kur žaisti.
Moteriai susirūpinimą kelia ir automobilių parkavimo aikštelių prie daugiabučių namų įrengimas. Nejaugi, klausia ji, nėra higienos normų, nurodančių, kur galima įrengti aikšteles, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo leistina statyti automobilius.
Tą pati klausimą apie nebaudžiamus vairuotojus, paliekančius savo automobilius vaikų žaidimų aikštelėse, kelia ir elektroniniu paštu atsiųsto laiško autorė Loreta. Ji piktinasi sulaužytomis ir ištrupėjusiomis šaligatvių plytelėmis kiemuose, nepatogumais, kuriuos patiria, kai reikia praeiti automobiliais užstatytais šaligatviais.
PIRMIAUSIAS RŪPESTIS – MIESTO VEIDAS
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa nesiginčija, kad daugiabučių namų kiemai suprojektuoti blogai. Šiandienos akimis žiūrint, miestas senais laikais buvo projektuojamas kaip Honkonge, kur žemė turi aukso vertę. Taip buvo daroma, taupant išlaidas požeminėms komunikacijoms, jų vamzdynams, kabeliams, gatvių tiesimui, asfaltavimui. To rezultatas – miestas tapo suspaustas, jame labai maža erdvės. Dabar iš šios padėties reikia bandyti kaip nors išsisukti.
Pasak A. Žiulpos, nuo tada, kai buvo pastatytas mikrorajonas, niekas nebuvo daroma, nebuvo rūpinamasi aplinka. Tik 2004-aisiais metais iš esmės prasidėjo kai kurie darbai.
Vyksta Žemaitijos gatvės rekonstrukcija, baigiamas įrengti pėsčiųjų ir dviračių takas Naftininkų gatvėje, tvarkoma statomos bažnyčios teritorija. Tai – pats miesto veidas.
Vykdomos penkerių metų (2004-2008) Mažeikių miesto gatvių asfaltavimo, 2004-2006-ųjų metų kaimo kelių asfaltavimo, taip pat penkmečio (2004-2008 m.) pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo programos. Taigi teigiamų poslinkių yra.
Sunkiau, anot A. Žiulpos, sprendžiamos daugiabučių namų kiemų problemos. Pirmiausia todėl, kad tų namų ir jų kiemų yra daug – keli šimtai. Juose eismas vyksta tik nuo laiptinės iki gatvės. Naudotojai – vidutiniškai 45 butų gyventojai, kitaip sakant, konkreti bendruomenė.
Miesto centru naudojasi tūkstančiai žmonių. Tačiau investicijos tiek gyvenamųjų namų kiemams, tiek miesto centrui – tos pačios. Gatvių, šaligatvių platinimas ir tvarkymas – rūpestis visuomeninės paskirties objektais, kuriais naudosis jau ne 45 butų gyventojai, o tūkstančiai žmonių. Taigi ir pradėti reikia nuo miesto centro, kad į jį įdėti pinigai neštų džiaugsmą kuo didesniam skaičiui žmonių.
Kol kas kiemus tvarkyti galimybių nėra. Prie seniau suprojektuotų ir pastatytų daugiabučių namų automobilių parkavimo aikštelės yra pastato gale. Tačiau jose galima sutalpinti gal tik keturis automobilius, o kiekvieno buto gyventojai dažnai turi net po kelis automobilius. Kur juos pastatyti? Štai ir stato ant šaligatvių, žaliųjų vejų, vaikų žaidimo aikštelėse. Tai tapo tokiu dažnu reiškiniu, kad visų pamatyti ir nubausti nebeįmanoma.
Padėtį reikia keisti. Pamažu tai jau pradedama daryti.
REIKIA TIKTAI NORO
Iš pradžių, anot A. Žiulpos, reikėtų išsiaiškinti vieną dalyką: Savivaldybė gali, bet ar turi padėti daugiabučių namų gyventojams? Kai namai buvo privatizuoti, rūpestis dėl jų aplinkos tapo pačių gyventojų reikalu. Butų ūkiai įrengtų vaikų žaidimo aikšteles, atvežtų smėlio. Namo administratorius taip pat neatsisakytų prisiimti dalį rūpesčių. Tačiau už tai gyventojai turi mokėti. O jie to daryti nenori. Todėl žvilgsniai krypsta į Savivaldybę.
Ji padėtų, jeigu neturėtų kitų problemų. Jei gyventojai patys įdėtų savo darbo, investuotų lėšų, jie ir patys saugotų, ką sukūrę, sudrausmintų vaikus. Iš gyventojų, sako A. Žiulpa, reikia nedaug – tiktai noro. Tačiau jo dažniausiai ir pritrūksta. Nėra kas imtųsi iniciatyvos, nes dažnai kaimynas kaimyno nepažįsta, net nesisveikina.
Pirmiausia gyventojai turėtų parašyti prašymą rajono vyr. architektui dėl automobilių stovėjimo aikštelės išplėtimo. Iš toponuotraukos išsiaiškinęs, kokios kieme yra komunikacijos, jis nubraižo planą.
Pasak A. Žiulpos, projekto galima ir nedaryti, nes tai esąs biurokratinis kelias. Reikalingi geodeziniai matavimai, derinimai, leidimai, kurie atima labai daug laiko ir pinigų.
Turėdami planą, gyventojai išsiveža gruntą, nusikasa juodžemį, atsiveža žvyro ir persikelia bortus. Savivaldybei lieka patys brangiausi darbai. Ji pasirūpina skaldos atvežimu ir asfaltavimu. Savivaldybės indėlis siekia 70 procentų.
Pastaraisiais metais, pastebi A. Žiulpa, nemažai daugiabučių namų kiemų išplėtė ir įrengė automobilių stovėjimo aikšteles. Savivaldybė nebespėja visiems padėti.
Anksčiau, kai tokiais darbais užsiimdavo tik 2-3 kiemai per metus, Savivaldybė gyventojams atveždavo ir žvyro.
Dabar per metus automobilių stovėjimo aikšteles prie namų savo kiemuose persitvarko 7-8 daugiabučiai namai.
Šios pertvarkos vyksta jau kokie ketveri metai. Pradžią visada duoda aktyviausieji. Tvarkyti reikia visus be išimties kiemus.
Dabar Savivaldybe remia tuos, kurie patys rodo iniciatyvą, imasi ir dirba.
REIKALAVIMAI NEBEATITINKA TIKROVĖS
Kaip šiandien yra su sanitarinių apsaugos zonų reikalavimais, sunku pasakyti.
Pasak Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių filialo vyr. gydytojos Irenos Macijauskienės, kai prieš daugelį metų mikrorajone statė daugiabučius namus, neaišku, kokiomis higienos normomis buvo vadovautasi.
2004 m. rugpjūčio 19 d., sakė specialistė, patvirtintos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pasirašytos taisyklės dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo. Jos numato, kad atviro parkavimo automobilių aikštelės, kuriose saugoma iki 10 automobilių, atstumas nuo gyvenamųjų namų turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Jeigu saugoma nuo 11 iki 50 automobilių, atstumas iki gyvenamojo namo turi būti 15 metrų.
Kai buvo statomi gyvenamieji namai, anot I. Macijauskienės, aikštelės prie daugiabučių buvo skirtos tik automobiliams privažiuoti prie namo. Apie jų laikymą tada negalvota. Vis dėlto reikia manyti, kad 10 metrų atstumas iki namo išlaikytas. Tačiau reikia pasakyti, kad automobilių skaičius dabar neprognozuojamai išaugo. Jie laikomi tose pačiose aikštelėse, ir, pasak vyr. gydytojos, dabar jau ne iki 10 automobilių, bet kiek tik įmanoma ir dar papildomai ant žaliosios vejos. Taigi ir atstumas iki gyvenamojo namo turėtų būti 15 metrų, o tiek tikrai nėra.
Bernarda PLASTININA
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
