Ką daro dvi moterys, kai trečia pakyla nuo staliuko? Ją apšneka. Psichologai sako, kad ir vyrams apkalbos yra saldžiausia pokalbių tema.
Mažeikiškiai vyrai liežuvavimą vadina diskusijomis, moterys – nekaltu pokalbiu prie kavos puodelio. Tačiau pripažįsta: piktų kalbų ir intrigų pasitaiko kiekviename bendraminčių susibūrime.
APKALBA PIKTI IR PAVYDŪS
Ir neigiamas, ir teigiamas kalbėjimas apie kitus žmones arba jų grupes už akių be jų leidimo traktuojamas kaip apkalbos. O štai amerikiečių mokslininkai įrodė, kad liežuvavimas turi akivaizdžiai teigiamos įtakos sveikatai. Dalyvaudamos viešai neskelbiamuose pokalbiuose moterys jaučiasi laimingesnės.
Mažeikiuose kurį laiką gyvenusi aktorė Eglė Jackaitė su tokiomis išvadomis nesutinka, ypač jei plepaluose atsiranda pykčio gaidelių ar pašaipų. Tai jau yra žema.
„Tada turėk drąsos ir pasakyk tam žmogui tiesiai, ką manai apie jį“, – pabrėžia žinoma moteris. Jos manymu, apkalba ir piktai šneka nelaimingi, nusivylę, pavydūs, nepatenkinti, nieko nepasiekę žmonės.
„Laimingas žmogus nesimaudo tame purve, neaptarinėja ir negvildena. Jis džiaugiasi kitų žmonių sėkme. O nelaimingam kas belieka?“ – samprotavo pašnekovė, ne kartą viešai pareiškusi, jog nepažįstamų žmonių kalbos jos nežeidžia.
VYRAI KALBA NE TIK APIE MAŠINAS
Tačiau E. Jackaitė šypteli, pripažindama, kad su draugėmis nevengia aptarti tuo metu vykstančių įvykių ar kai kurių žmonių elgesio, jų savybių. Ir tai esą natūralu: įdomesnių faktų aptarinėjimas yra kiekvieno gyvenimo dalis.
„Nemanau, kad žmogus supyktų, per kitą žmogų išgirdęs, jei pasakysiu, kokia graži jo šukuosena ar kaip gražiai jis pašoko. Kokios čia apkalbos?“ – įsitikinusi aktorė.
Aptarinėti įvairių dalykų nevengia ir stipriosios lyties atstovai. Nors mokslininkai jiems neįrodė teigiamo apkalbų poveikio, vyrauja nuomonė, kad iš tiesų vyrai yra didesni liežuvautojai nei moterys.
„Vyras vyrui nelygu. Iš kito ir su basliu neišgausi nieko. Bet turime tuos liežuvius. Apie ką kalbame? Apie moteris. Žinoma, kad pastebime ir naujus kolegės kailinius, ir naują žiedą, netgi plaukų sruogą, ne į tą pusę pasuktą. Ir tai yra pozityvus kalbėjimo ir apkalbėjimo menas“, – pusiau juokais apie liežuvavimą kalbėjo Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Virginijus Laureckis.
KALBOS BLOGIAU UŽ VEIKSMĄ
Anot pašnekovo, vis dėlto dažniausia vyrų pokalbių tema yra mašinos, politika. Susirinkę vyriškosios lyties atstovai diskutuoja apie šalies ir vietinių politikų darbą, vertina jų elgesį. Tačiau kaip pedagogas, V. Laureckis tikina stengiąsis „už akių“ nevertinti nei savo kolegų, nei savo vadovo darbo ar jo asmeninių savybių. Neviešai pasakyta negera mintis apie žmogų jį labiau skaudina nei bet koks veiksmas.
„Žinoma, mintyse pagalvoju, koks jis ar ji bjauri. O jeigu netyčia išlenda tas bjaurybė liežuvis, tada stengiuosi taisyti padėtį atsiprašydamas“, – mintis dėliojo pedagogas, įsitikinęs, kad toks supratimas ateina su amžiumi, patirtimi.
Tuo tarpu medikė Dalia Jurgaitienė atvira: savo kolegų, o tuo labiau vadovo darbą susibūrusios kolegų grupelės vertina visada. Pasitaiko ir intrigų, ir piktų kalbų už akių. Gydytoja neslepia pati atsigirdusi aukštesnio lygio specialistų piktų komentarų apie neva netinkamą jos paciento gydymą. Nors būna ir atvirkščiai: grįžta ir gerų žodžių.
„Dirbame su žmonėmis, gal dėl to atsiranda tų kalbų. Vyksta savotiška konkurencija dėl pacientų“, – atvirauja D. Jurgaitienė ir patikina niekada su kitais neaptarinėjanti savo paciento ar jo ligos istorijos, intymių ligonio dalykų.
LIEŽUVAVIMO NETOLERUOJA
Kalbinti įvairių kolektyvų vadovai tvirtino, jog bendravimo kultūra priklauso ne tik nuo žmogaus išsilavinimo, užimamų pareigų, bet ir nuo kolektyvo klimato. Apkalbos nesklinda, jei jų netoleruoja patys vadovai.
„Pastabas, kritiką, pagyrimus išsakau pavaldiniui tiesiai į akis. Taip pat elgiasi ir jie. Kiek dirbu, nesu girdėjusi gandų. Pati to nemėgstu, gal dėl to pas mus apkalbų ir nėra“, – svarstė „Žiburėlio“ pradinės mokyklos vadovė Jovita Mingėlienė ir prisipažino, kad su bičiulėmis dažniausiai plepa apie receptus ir rankdarbius.
Verslo įmonėse liežuvavimą įvairiais būdais bandoma išgyvendinti. Lakstymas po kabinetus skleidžiant gandus, kas ką pasakė, trukdo efektyviai išnaudoti savo ir bendradarbių darbo laiką ir provokuoja konfliktus.
„Anksčiau taip būdavo. Bet ėmėmės pakankamai griežtų priemonių, ir to neliko. Išaiškinome, kas tai daro, ir su tuo žmogumi atsisveikinome. O kavos puodelių neskaičiuojame. Nelaikau to liežuvavimu, jei per pertraukėlę aptariama, kas yra žurnale“, – savo nuomonę apie kalbas darbe išsakė vienos įmonės personalo vadovė Danguolė Steponaitienė.
BŪDAS KONTROLIUOTI KITUS
„Kad pas mus kolektyve nėra pletkų, jau yra pletkas. Jie visada egzistuoja. Galų gale mintyse jie egzistuoja – kaip mūsų vidinis dialogas su kažkuo“, – patikino psichologas Tomas Lagūnavičius. Jo teigimu, kalbos ir gandai niekada neišgyvendinami iki galo: kiekvienoje komandoje randamas atpirkimo ožys. Dažniausiai jis būna kitoks, keistas. Apie jį žmonės ir kalba.
Liežuvavimą psichologas įvardija kaip vieną iš būdų kontroliuoti kitų žmonių elgesį. Kuomet mes apkalbame žmogų, turime mintį, kad kada nors jis tai sužinos. Ir taip neva jį pastatysime į mūsų moralės arba gėrio ir grožio suvokimo rėmus.
Antra, apkalbinėdami ir leisdami gandus tiesiogiai pasakome, koks elgesys mums patinka ir koks ne. Tie žmonės, kurie klausosi ir pritaria, tampa palaikančiųjų grupe.
„Ir neduok Dieve, jeigu kas nors tuo metu pasisako prieš. Bus atsakymas: tu ką – su juo?“ – dėstė pašnekovas.
PRIEŠ BLOGA – GERU
Anot T. Lagūnavičiaus, liežuvavimas nepriklauso nuo išsilavinimo ar socialinės padėties. Kalbas mėgsta ir vyrai, ir moterys, tik dažniausiai jų temos būna skirtingos. Jaunos merginos plepa apie tai, kas joms yra svarbu – apie grožį, madą, makiažą, šukuosenas… Kitai komandai gali būti svarbu visai kas kita.
„Susirenka kokie moksliukai ir juokiasi iš tų blondinių. Kiekvienas kalba apie savo pliusus ir išryškina kitų minusus“, – apkalbas specialistas įvardija ir kaip vieną iš savireklamos formų.
Pašnekovas nusijuokia, paklaustas, ar įmanoma išmokti nustoti liežuvauti: „To nereikia daryti, nes būsite išmestas iš komandos“. Tačiau paskleisti pikti gandai gali nublankti prieš gerus.
„Gudrauti reikia. Jei prieš jus paleido bent vieną blogą gandą, tada apie save paleiskite aštuonis gerus gandus, koks esate geras ir kietas“, – patarė T. Lagūnavičius ir pridūrė, kad į apkalbas sureagavus tiesiogiai įvyks konfliktas.
Psichologas moko apkalbas išnaudoti savo naudai. Jei norisi „papletkinti“, tai reikia daryti pozityviai.
Pavyzdžiui, paleisti gerą gandą apie savo vadovą. Anksčiau ar vėliau šios kalbos nueis iki direktoriaus ausies ir jūs… gausite paaukštinimą.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Psichologų teigimu, ir vyrai, ir moterys liežuvauja, tik skiriasi kalbų temos.
