Manoma, kad sprogimas Černobylyje įvyko dėl operatorių klaidos ir trūkumų reaktorių konstrukcijoje. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Minimos tragiškos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 30-osios metinės.
Katastrofą norėjo nuslėpti
1986 m. balandžio 26-ąją pasaulis Černobylio atominėje elektrinėje (Ukraina) dėl netinkamai suplanuoto bandymo 4-ajame bloke nugriaudėjo sprogimas.
Iškart po sprogimo atominėje elektrinėje žuvo per pusšimtį žmonių. Per 10 dienų iš 30 km spinduliu nuo reaktoriaus esančios zonos buvo evakuoti visi gyventojai.
1986–2000 metais iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių.
Tuometinė sovietų valdžia informaciją apie katastrofą norėjo nuslėpti, bet balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys užfiksavo itin aukštą radiacijos lygį. Kai stebėjimo duomenys buvo užfiksuoti Norvegijoje bei Suomijoje, sovietų valdžia buvo priversta pripažinti, kad Černobylyje įvyko nelaimė.
Katastrofą bandyta suvaldyti palaidojant atominės jėgainės kompleksą milžiniškame betono karste – sarkofage. Šiuo metu jis jau gerokai nusidėvėjęs, dėl to 2015 m. Europos Komisija pareiškė skirsianti Ukrainai 110 mln. eurų – šios lėšos padėtų įrengti naują sarkofagą Černobylio atominėje elektrinėje.
Specialistų teigimu, visiškam šios vietos uždarymui dar gali prireikti beveik 100 metų.
Statistika prieštaringa
Černobylio avarijai likviduoti buvo siunčiami žmonės iš visos SSSR. 800 tūkst. žmonių rizikavo savo gyvybėmis tam, kad suvaldytų situaciją po nelaimės, apie 7 tūkst. jų buvo iš Lietuvos.
Visuomeninio judėjimo „Černobylis“ Mažeikių komiteto duomenimis, likviduoti avarijos buvo išvežti 189 Mažeikių rajono gyventojai.
Tiesioginių ir netiesioginių Černobylio katastrofos sąlygotų mirčių statistika nevienoda.
Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ skaičiavimu, iš viso nelaimė nulėmė iki 93 tūkst. žmonių mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio).
Nevyriausybinė organizacija Ukrainos Černobylio sąjunga teigia, kad iki 2011 metų nuo katastrofos pasekmių iš viso žuvo beveik 734 tūkst. žmonių.
Ilgalaikis poveikis
Nuo branduolinės taršos iš Černobylio AE nukentėjo daugiau nei 7 milijonai žmonių ir daugiau nei 163 000 kvadratinių kilometrų žemės Europoje buvo jos paliesti, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Premjeras akcentavo: branduolinės saugos visame pasaulyje svarba išlieka itin aktuali ir šiandien. Lietuvai svarbu, kad branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartai nebūtų laikomi tik formalumu.
„Černobylio katastrofa įrodo, kad branduolinės avarijos padariniai ir radiologinis pavojus nėra ribojami valstybių sienų. Jau trisdešimt metų po avarijos matome ir suvokiame ilgalaikį avarijos poveikį, kuris sukelia humanitarinius, socialinius, ekonominius padarinius, pasekmes aplinkai ir sveikatai. Ypač svarbios tarptautinės bendruomenės pastangos ir pagalba Černobylio apsauginio sarkofago statybai finansuoti, prie kurių prisideda ir Lietuva“, – antradienį sakė Vyriausybės vadovas.
