Išteisinkime gaidį!

Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pakalbėkime apie krepšinį. Jau kiek laiko visi svarsto ir lyg šio sporto specialistai diskutuoja, kodėl taip nekokybiškai žaidžia mūsų miesto komanda, nors dar praėjusiais metais atrodė, kad jie yra kieti bičai. O štai teko susidurti su kietesniais už save ir tam nebuvo pasiruošta.
Visokių minčių ir papildomų klausimų gimsta, kai apie tai galvoji. Iš tiesų, kas kaltas?
Pirma, niekas nesirūpino komandos komplektavimu, todėl tokie ir rezultatai. Antra, niekas nesirūpino finansais. O kodėl taip vyko? Gal todėl, kad nebuvo galvojama apie krepšinio komandos komplektavimą, o visas dėmesys buvo sutelktas į salės remontą? Komandos direktoriui turbūt labiau rūpėjo pasipuikuoti nauju postu Savivaldybėje, o ne ieškoti komandai rėmėjų ir žaidėjų?
Krepšinis, koks dabar yra žaidžiamas LKL, gan nuobodus, todėl sirgaliai, užpildantys mūsų sporto salę, yra verti pagarbos. Ko nepasakysi apie kitus veikėjus, dalyvaujančius komandos gyvenime. Na, kad ir komandos valdyba, kurios dauguma skelbiasi, jog yra komandos rėmėjai, bet juos pačius savo užsakymais remia rajono Savivaldybė. Todėl lieka pagrindinė rėmėja – rajono Savivaldybė. Manau, sutiksite, kad rėmėjui nelabai rūpi kitų rėmėjų paieškos… Paprasčiau iš vargano biudžeto „numesti“ kelis eurus ir galvoti, kad tai ir yra komandos parėmimas.
Tai greičiau panašu į komandos suerzinimą, bet ne rėmimą. Nes po to visi laksto, barasi, keikiasi… Kad ir tas plačiai nuskambėjęs incidentas Alytuje tarp mūsų gerbiamo trenerio A. Rudžio ir Alytaus komandos žaidėjo A. Jomanto. Incidentą paviešino beveik visi internetiniai puslapiai. Ties juo ir stabtelėkime.
Kas „Mažeikių“ komandoje nusipelno pagarbos – tai treneris. Jis yra komandos siela ir visi žiūri į jį, nuo jo priklauso viskas: ir pergalės, ir pralaimėjimai, ir nuotaikos komandoje ar už jos ribų.
Bet, kaip sakiau, pinigų minimumas neleidžia atsiskleisti trenerio sumanymams. Lai man atleidžia  žaidėjai, bet kol kas treneris yra visa galva aukštesnis už daugelį jų… A. Rudys man primena menininką – ne dailininką, skulptorių ar poetą – bet menininką, kuriame sutelpa visi menai. Tai jis sukuria meną, kuriuo mes turėtume grožėtis, bet, deja, žaidėjai mums to grožio neperteikia, nes paprasčiausiai negali atlikti tokių užduočių.
Žinoma, treneris jau seniai galėjo palikti komandą ir negadinti savųjų pergalių statistikos, bet čia ir pasireiškė trenerio, kaip žmogaus, padorumas. Kai po pirmų „Neptūnui“ pralaimėtų rungtynių kalbėjomės su A. Rudžiu, jis jau tada nerimavo dėl komandos komplektavimo. Kaip parodė tolesnė čempionato eiga, treneris buvo teisus. Ir tik tuomet, kai komandos vadovybė pradėjo blaiviai mąstyti, kai suvokė, kad su vietinės sporto mokyklos auklėtiniais žaisti LKL ir parodyti rezultatą yra utopija, pasitvirtino, kad treneris buvo teisus.
Akivaizdu, kad klubo valdybos sprendimas čempionato pradžioje atsisakyti žaidėjų legionierių dabar „Mažeikiams“ gali kainuoti vietą LKL.
Būtų nesmagu: tiek įdėta darbo, tiek svajota – ir viskas šį sezoną užsibaigs… Bet gal nereikia tokios nuostatos, gal to nebus – ir kitais metais mūsų komanda džiugins savo sirgalius stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje.
Žinoma, mes tikime treneriu, kuris tiki savo žaidėjais ir kuris daro ir darys viską, kad komanda kitais metais būtų tarp stipriausiųjų. Gerai būtų, kad komandai vadovautų žmonės, šiek tiek suprantantys sportą ir jo vadybą, o ne viešuose interviu kalbėtų apie NBA, kitų šalių krepšinio lygas ir jų ypatumus….
Grįžtant prie incidento Alytuje, galima pasakyti – aikštelė ne Tarybos salė, ten emocijų taip lengvai nesuvaldysi (nors ir ramiuose politikų posėdžiuose visko pasitaiko). Mūsų treneris priešininkų komandos žaidėją pavadino gaidžiu. Visiškai formali leksika, tad keista, kad sirgaliai ir kai kurie kiti išmanantys žmonės sureagavo taip, lyg būtų grįžę iš „zonos“.
Pasižiūrėjau, ką mūsų paprastame gyvenime reiškia šis terminas. Štai jums citata: „Terminas „gaidys“ paplitęs tarp kai kurių statybos inžinierių, projektuotojų. Jis vartojamas projektavimo proceso metu, kai konstrukcinis elementas ar detalė neatlieka paskirtos funkcijos, t. y. negali atlaikyti reikiamų įgrąžų, ašinių jėgų ar lenkimo momento“. Ir tai tik vienas iš variantų. O jei dar pasitelktume tautosaką, baltų ar pasaulinę mitologiją, sužinotume, kad tai simbolių simbolis… Ir nieko bloga nereiškia.
Žinant, kad treneris aikštelėje ir už jos ribų nuolat dalyvauja komandos projektavimo procese, kitaip tariant, rungtynių metu yra inžinierius, jo pasakymas priešininkų komandos žaidėjui nėra toks jau smerktinas. Juo labiau įžeidžiantis. Išvada: daug triukšmo dėl nieko.
Iš išvis –  tikėkimės, kad aikštelės emocijos joje ir pasiliks.
Komandai linkiu pergalių, o treneriui – stiprybės ir neblėstančio azarto, kurio jis vienas turi tiek pat, kiek visa LKL…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*