Jubiliejų švenčianti viekšniškė pristatė naują parodą

Menininkės ir bibliotekininkės Snieginos Chriščinavičienės jubiliejinis vakaras „...Kai šalia šešeto – nulis“. Jono STRAZDAUSKO nuotr

[nggallery id=134 template=caption]Ketvirtadienį Mažeikių savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vyko menininkės ir bibliotekininkės Snieginos Chriščinavičienės jubiliejinis vakaras, pavadintas „…Kai šalia šešeto – nulis“.
Pristatyta naujausių žeme ir smėliu tapytų darbų paroda ir trečioji viekšniškės knygelė „Iš gyvenimo siūlų“.

Šeši dešimtmečiai įprasmino gyvenimą

Sveikindamas jubiliatę Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos direktoriaus Vitalis Lizdenis pastebėjo, kad Viekšnių miestelis identifikuojasi su Sniegina. Kas pamato jos paveikslus, tiems jie tampa neatskiriama Viekšnių dalimi. Šios moters populiarumą patvirtina ir gausus būrys šio vakaro svečių.
Nuskamba jubiliatei skirtas meno mokyklos atlikėjų muzikinis sveikinimas.
„Dėkoju Tau, Kūrėjau, kad atsiuntei mane į Žemę padaryti keleto darbų“, – sako S. Chriščinavičienė ir pradeda nuo savo šešiametės vaikystės iki šiandien šalia to skaičiaus atsiradusio nulio. Tą netrumpą gyvenimo atkarpą ženklina, anot pačios jubiliatės, kuklučiai pėdsakai, pastariesiems ji ir paskyrė šį vakarą.

Paveikslus vertina lankytojai

Sniegina pristatė 21 žeme ir įvairiu smėliu tapytą darbą. Tarp jų – praėjusiais metais sukurti du šešių ir penkių paveikslų ciklai. Juose per gamtos motyvus perteikiami pačios autorės išgyvenimai ir mintys.
Per daugelį metų su moters susikurta tapybos žeme ir smėliu technika yra susipažinę ir ją įvertinę labai daug žmonių iš įvairių pasaulio šalių – apie tai byloja galerijos „Sniegenos giesmė akmenėliui“ svečių knygoje palikti atsiliepimai ir padėkos.
„Kai pavargstu, atsiverčiu šią knygą ir, skaitydama lankytojų atsiliepimus, tarsi ir vėl būnu ir bendrauju su šiais žmonėmis“, – sako galerijos šeimininkė.
Ji vardija datas, kada žengė pirmuosius kūrybos žingsnius, kada pristatė savo namuose įkurtą kūrybos darbų galeriją, kada atėjo dirbti į Viekšnių biblioteką.

Menininkė ir bibliotekininkė Sniegina CHRIŠČINAVIČIENĖ. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Trečioji knyga – ne be priežasties

Kitas ryškus S. Chriščinavičienės gyvenimo pėdsakas – ką tik pasirodžiusi trečioji jos knygelė „Iš gyvenimo siūlų“. Pirmoji Snieginos eilėraščių knygelė „Eilės, išbirusios iš smėlio“ pasirodė 2005 metais, antroji – „Šimtmečių sandūroje“ – 2007-aisiais. Pristatydama trečiąjį leidinį vakaro dalyviams autorė paaiškino knygos atsiradimo priežastis.
Pirmiausia šią knygelę ji rašiusi dėl to, kad galerijos lankytojams nereikėtų šimtais kartų kartoti to paties: kas ji ir iš kur, kodėl pasirinko tokį, o ne kitokį kelią. Antra – susikaupė 17 naujų eilėraščių, kuriuos norėjusi perkelti į knygos puslapius. Trečia priežastis, dėl kurios moteris ryžosi leisti knygą, buvo noras padėkoti gyvenime sutiktiems žmonėms, tiems, su kuriais, pradėjus dirbti Viekšnių bibliotekoje, užsimezgė nuoširdus bendradarbiavimas. Ir pagaliau ketvirta – atėjo laikas išreikšti pagarbą didžiajai mokytojai – knygai. Juk viskas, kas gyvenimo duota, atėjo iš knygos. Pasak bibliotekininkės, negalima sakyti, kad skaitytojų mažėja, niekas nebeskaito. Tai – visiška netiesa.

Bibliotekininkas turi mokėti viską

Už tai, ko gyvenime pasiekė, S. Chriščinavičienė dėkoja likimui. Bibliotekininkas, kaip pastebi moteris, už savo menką aštuonių šimtų algą privalo pats viską mokėti ir padaryti: organizuoti renginius, ruošti parodas, kurti, būti kultūros skleidėju, pagaliau net ir leisti knygas.
Pristačiusi savo naująją knygą autorė savo vietą užleido svečiams. Nusidriekė ilga eilė sveikintojų iš Mažeikių ir Akmenės rajonų, draugų ir bendraminčių iš Viekšnių.