Į Kristijonui Donelaičiui skirtą pirmąją respublikinę konferenciją suvažiavo atstovai iš daugelio Lietuvos miestų. Sigito Strazdausko nuotr.
Šiais metais minime lietuvių literatūros klasiko, grožinės literatūros pradininko, nemariosios poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, todėl šie metai Lietuvoje paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Tuo siekiama visuomenę kuo labiau supažindinti su klasiko gyvenimu, asmenybe ir kūryba, parodyti jo nuopelnus literatūrai ir kultūrai.
Skirta nemažai renginių
Renginiai, skirti K. Donelaičiui, vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, ne išimtis ir mūsų rajonas. Pirmasis klasiko metams skirtų renginių akordas Mažeikiuose – sausio mėnesį Merkelio Račkausko gimnazijoje vykusi respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Kristijonas Donelaitis po 300 metų“. Tai buvo pirmasis renginys, įtrauktas į poetui skirtų renginių respublikinį planą.
Itin daug renginių, susietų su K. Donelaičio vardu, planuojama rajono mokyklose, bibliotekose, kitose kultūros įstaigose. Viekšnių bibliotekoje numatytas teminis vakaras „Pavasario linksmybės, vasaros darbai, rudenio gėrybės ir žiemos rūpesčiai“, kurį organizuos miestelio gimnazistai bei Vinco Deniušio meno mokyklos moksleiviai.
Ukriniškiai K. Donelaitį minės švęsdami Mindaugo karūnavimo dieną: tam bus skirtas poezijos ir dainų vakaras. Viešosios bibliotekos Naftininkų filiale kartu su skaitytojų klubu „Su knyga“ planuojama literatūros valanda ir parodos „Kristijonas Donelaitis – pasaulio literatūros klasikas“ pristatymas, o Ventos filiale bus surengtas teminis vakaras „Gyvas ir šiandieną“.
Neturime tikro atvaizdo
Mažeikiuose vykusioje K. Donelaičiui skirtoje respublikinėje konferencijoje dalyvavo nemažai literatūros, poeto kūrybos tyrinėtojų, mokslininkų, pedagogų ir moksleivių. Viešnia iš Šiaulių universiteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, kalbėdama apie K. Donelaitį vakar ir šiandien, demonstravo skaidres su poeto portretais, jį ir jo kūrinius įamžinusiais meniniais darbais. Nė vienas bandžiusiųjų sukurti K. Donelaičio portretą, jo, kaip ir Homero, nebuvo matęs, ir tai yra graži paralelė tarp dviejų literatūros klasikų.
„Gal ir gerai, kad nežinome, kaip atrodė Donelaitis, ir mūsų galvose gali suktis daugybė versijų ir variantų, koks iš tiesų buvo mūsų literatūros klasikas“, – svarstė viešnia.
Šiemet minimi K. Donelaičio metai, buvo ir Tarmių, Vaikų kultūros metai, kitų įvairių tradicijų metai, tad suprantama, kad ir K. Donelaičio metų negalėjo nebūti, nes jam sukanka 300. Šiandien švenčiame ne tik jo gimtadienį, bet ir lietuviško grožinio žodžio pradžią: jeigu įsivaizduotume virtualią literatūros lentyną, jos pradžioje stovėtų K. Donelaičio grožinis žodis.
Chronologiškai anksčiau – 1814 metais pasirodė Antano Strazdo „Giesmės svietiškos ir šventos“, K. Donelaičio „Metai“ jau buvo parašyti, bet išleisti tik 1818 metais.
Visas rašinys – ketvirtadienio „Santarvės“ laikraštyje.
