Ligoninės vadovas drausmingų medikų ieško kitur

Mažeikių ligoninės gydytojai spaudžia administraciją didinti darbo užmokestį. Įstaigos vadovai priversti tenkinti ultimatumą, nes šiuo metu trūksta bene dešimties specialistų – ypač chirurgų, anesteziologų, traumatologų. Šiame kontekste ne tik eiliniams mažeikiškiams, bet ir kai kuriems medikams ligoninės direktoriaus Albino Lidžiaus sprendimas atleisti iš darbo anesteziologąreanimatologą Audrių Ribinską atrodo per griežta nuobauda. Direktorius teigė, kad gydytojų trūkumas nėra priežastis nuolaidžiauti darbo metu geriantiems medikams ir prasitarė, kad panašus likimas gali ištikti dar du gydytojus. SAVO SPRENDIMO
NEKEITĖ
A. Ribinskas iš darbo buvo atleistas po jo susirėmimo su ligoninės direktoriumi A. Lidžiumi.
Konfliktas kilo dėl to, kai gydytoją darbo metu užklupęs su taurele rankoje direktorius pareikalavo atlikti tyrimą dėl girtumo nustatymo.
„Skaičiau internete žmonių atsiliepimus. Kai kas man bando pripaišyti, kad su gydytoju noriu suvesti asmenines sąskaitas, kai kam atrodo, jog mano nuobauda per griežta. Manau, kad pasielgiau teisingai. Jeigu reikėtų grįžti į tą pačią situaciją, žengčiau tokį pat žingsnį. Medikų rankose yra žmogaus gyvybė, aš negaliu toleruoti girtavimo darbe. Koks aš direktorius, jei dėl girto daktaro mirs žmogus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
A. Lidžius prasitarė, kad A. Ribinskas jo prašęs priimti atgal į darbą, net žadėjęs viešai pripažinti savo kaltę, tačiau direktorius savo sprendimo nekeitė. Nenorėję būti įvardinti medikai teigia, kad galbūt ir vertėjo priimti gydytojo siūlymą, nes girtuoklis jis nebuvęs, o specialistas esąs neprastas.
„Aš noriu kitiems darbuotojams parodyti, kas laukia, jei darbe juos užklupsime neblaivius. Turime du gydytojus, kurie, mano žiniomis, piktnaudžiauja alkoholiu, tik pričiupti nėra lengva, nes iki šiol juos dengdavo kolegos, skyrių vedėjai“, – apgailestavo direktorius.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas chirurgijai Vytautas Džiugas vienareikšmiai vertina direktoriaus įsakymą: „Alkoholio vartojimas viduryje baltos dienos negali būti toleruojamas. Jei ir esi geras specialistas bei trūksta gydytojų, tau netaikomos kitokios taisyklės, kodeksai“.
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pripažino, kad ir jam vadovaujant ligoninei pasitaikydavo girtavimo faktų, tačiau įrodyti tokius dalykus buvę labai sudėtinga.
„Reikia dėkoti Dievui, kad iki šiol dėl šito niekas nenukentėjo. Gerai, kad direktorius ėmėsi griežtų veiksmų ir bus sudaryta opinija, kad tokie dalykai netoleruojami“, – savo nuomonę išsakė meras.
VYKSTA GYDYTOJŲ
VILIONĖS
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – kalbėdamas apie A. Ribinsko atleidimą ne kartą pabrėžė ligoninės direktorius ir pasidžiaugė sėkmingomis derybomis su kitais gydytojais.
A. Lidžiui iš Šilalės ligoninės pavyko „perpirkti“ anesteziologo Aleksandro Jončiausko kontraktą. Šis sandoris kainuos 25 tūkst. litų.
„Mūsų ligoninę puolė, kad iš biudžeto lėšų mokame už gydytojų mokslus. Mes ne pirmieji šitaip stengiamės spręsti medikų trūkumo problemą. Šilalė tokias sąlygas buvo sudariusi A. Jončiauskui, kuris sutiko pereiti dirbti į Mažeikius“, – paaiškino direktorius.
Praėjusiais metais Mažeikių ligoninė iš Kauno atsiviliojo šio gydytojo žmoną chirurgę Jeleną Jončiauskienę. Ligoninė, norėdama, kad gydytojų šeima įsitvirtintų Mažeikiuose, už 800 litų mėnesio mokestį iki liepos išnuomojo jiems namą.
A. Lidžius kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas skubos tvarka skirti du butus, nes šiuo metu vyksta derybos su gydytoju anesteziologureanimatologu iš Kauno.
„Sudėtinga prisikalbinti specialistus į nepatrauklų rajoną. Respublikinėse ligoninėse yra didesnės karjeros galimybės, atlyginimai. Jeigu gydytojams patiems reikės apsirūpinti gyvenamuoju plotu, galimybių spręsti gydytojų stygiaus problemą bus beveik neįmanoma“, – įsitikinęs pašnekovas.
Situaciją ligoninėje apsunkino ir endokrinologės netektis. A. Lidžius patikino, kad mažeikiškiai neliks be paslaugos. Susitarta su specialiste iš Akmenės – savaitgaliais ji atvyks į Mažeikius.
BUDĖJIMAI –
DIDŽIAUSIA PROBLEMA
Šiuo metu ligoninėje dirba 77 gydytojai, reikėtų dar bene dešimties. Gydytojų problema opiausia traumatologijos, operacinės ir reanimacijos bei chirurgijos skyriuose. Pavyzdžiui, ligoninei reikėtų 9 anesteziologų, tačiau visą krūvį tenka pasidalyti 6 žmonėms, iš kurių du atvažiuoja tik į budėjimus.
„Budėjimai – viena opiausių problemų. Mes negalime priversti gydytojų budėti. Yra gydytojų, kurie atsisakė budėti. Jeigu žmogui nereikia pinigų, kodėl jam tas papildomas rūpestis“, – įstaigos vadovas nesmerkia tokių gydytojų.
Chirurgams budėjimais taip pat gelbsti atvykstantys specialistai. Į terapijos skyrių budėti kviečiami gydytojai iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų.
„Tokia situacija nėra gera. Kitos įstaigos gydytojas nėra įsigilinęs į mūsų problemas, bet kitokio pasirinkimo neturime“, – teigė direktorius.
A. Lidžius prasitarė, kad kai kurie ligoninės gydytojai budėti vyksta į kitus rajonus, kur daugiau mokama.
„Pasireiškė rinkos dėsniai – kova už gydytojus“, – situaciją apibūdino pašnekovas.
REIKALAUJA DIDESNIŲ
ATLYGINIMŲ
„Santarvės“ duomenimis, praėjusiųjų metų paskutinio ketvirčio Mažeikių ligoninės gydytojo vidutinis atlyginimas siekė 2508 litus. Tačiau kai kurie gydytojai gauna kur kas daugiau. Anesteziologų mėnesio atlyginimas (be atskaitymų) siekia nuo 8 iki 10 tūkstančių litų ar net daugiau, chirurgai uždirba nuo 4 iki 5 tūkstančių litų, kiek mažesnis yra terapeutų atlyginimas. Ko gero, supliuško ne vieno mūsų įsivaizdavimas apie mažus gydytojų atlyginimus.
Nuo balandžio 1 dienos gydytojų pajamos turėtų dar didėti, nes nuo 20 iki 40 proc. keičiasi atlygis už budėjimus. A. Lidžius prasitarė, kad jam teko nusileisti gydytojų spaudimui. Chirurgai už mažesnį atlyginimą nebesutikę budėti.
„Mėnuo turi 30 dienų, kiekvienam chirurgui tenka po 5–6 budėjimus, net 13 budėjimų buvo likę „neuždengtų“, – situaciją pailiustravo pašnekovas.
Atlyginimo gydytojams didinimas ligoninės metines išlaidas padidins 350 tūkstančių litų. Ligoninės administracija jau dabar suka galvas, iš kur tų pinigų paimti. Nors praėjusiais metais ir gauta 227 tūkst. litų pelno, tačiau jis tėra popierinis, nes ligoninę slegia ankstesnio laikotarpio 1,2 milijono litų skola (prieš trejus metus buvo 2,4 mln.).
„Sugriežtinsim vaistų išrašymą ir apskaitą. Peržiūrėsim vaistų sąrašą. Reikalausim gydytojų vaistus skirti tik pagrindinei ligai, tai yra dėl kurios jis buvo hospitalizuotas, gydyti. Žmogus gali sirgti keliomis ligomis. Jei jis norės geresnio gydymo, teks ir pačiam vaistų pirktis“, – aiškino direktorius.
TENKA DIRBTI
VIRŠVALANDŽIUS
„Gydytojai juodai užsidirba tuos pinigus. Kai kurie, galima sakyti, ligoninėje ir gyvena“, – į repliką, kad gydytojai nėra tokie jau vargšai, atsikirto A. Lidžius ir pridūrė, kad atlyginimo vidurkį sudaro ne tik atlygis už etatą, bet ir budėjimus.
Direktorius atviras: daugelis ligoninės gydytojų dirba viršvalandžius ir pažeidžia Darbo kodekso reikalavimus.
„Anesteziologai dirba 2,7 karto ilgiau negu kitų valdiškų įstaigų darbuotojai. Daugelis gydytojų (įskaitant budėjimus) dirba pusantro, kai kurie dviem ir daugiau etatų“, – situaciją analizavo direktorius.
A. Lidžius pasidžiaugė, kad nesulaukiąs Darbo inspekcijos vizitų. Tokia situacija esanti visoje šalyje, jeigu būtų užsimota skirti baudas, nebebūtų kam dirbti, tektų kai kuriuos skyrius uždaryti ar sujungti. Pavyzdžiui, dėl gydytojų stygiaus buvo uždaryti chirurgijos skyriai Kupiškyje, Skuode, kitur.
„Ligoninės gydytojų amžiaus vidurkis 50 metų. Nieko nedarant, po 10 metų situacija gali tapti katastrofiška. Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kad baigę mokslus gydytojai negalėtų išvykti į kitas šalis. Vieno mediko parengimas valstybei kainuoja apie 300 tūkst. litų. Pritariu teigiantiems, kad baigus mokslus reikėtų atidirbti pagal paskyrimą. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų ieškoti būdų kelti jaunųjų specialistų interesą važiuoti dirbti į rajonus“, – svarstė direktorius.
INSPEKCIJA SKUNDŲ
NESULAUKIA
Telšių darbo inspekcijos viršininkas Stanislovas Ričkus paaiškino, kad pagal vieną Darbo sutartį galima dirbti ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę, o kai tų sutarčių yra daugiau, per dieną bendras darbo valandų skaičius negali būti didesnis nei 12, t.y. negalima dirbti daugiau nei pusantro etato.
Anot pašnekovo, darbo laikas ribojamas, kad darbuotojas nepervargtų.
„Be abejo, nenorėčiau, kad mane operuotų 24 val. išdirbęs gydytojas. Jeigu pacientai žino, kad gydytojai dirba daugiau nei leidžiama ir dėl to gali nukentėti gydymas, gali mums pranešti apie tokius faktus“, – informavo viršininkas.
S. Ričkus sakė, kad inspekcijai, neturint konkrečios informacijos, būtų sunku susekti, ar nedirbama ilgiau nei leidžiama, nes vienas gydytojas gali dirbti keliose įstaigose.
Darbo inspekcija dažniausiai skundų sulaukianti iš pačių darbuotojų, kai darbdavys jį verčia dirbti viršvalandžius ar kilus kitokiems konfliktams. Pašnekovas neprisiminė, kad būtų gauta skundų iš Mažeikių ligoninės.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Operacinės ir reanimacijos skyrius ligoninėje vienas svarbiausių – praėjusiais metais buvo atlikta
per pustrečio tūkstančio operacijų.