Šiandien Taryba turėtų svarstyti biudžeto projektą. Savivaldybės vadovai šiųmetį biudžetą vadina tragišku – lėšų deficitas didžiausias per pastaruosius trejus metus. Taip pat išaugo kreditorinis įsiskolinimas. Kaltininkų ieškoma Vyriausybėje – Mažeikių rajonas atsidūrė paskutinėje vietoje pagal prognozuojamas pajamas, tenkančias vienam gyventojui.
IŠ VIENŲ ATĖMĖ, KITIEMS PRIDĖJO
Pirmadienį Savivaldybės tarybos kolegijai bei Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetui buvo pateiktas galutinis Mažeikių rajono savivaldybės 2007 metų biudžeto projektas.
Pirminiame Savivaldybės administracijos pateiktame variante savarankiškoms funkcijoms vykdyti trūko 5,2 mln. litų. Po svarstymų komitetuose deficitas išaugo iki beveik 7,2 mln. litų.
Numatyta daugiau lėšų skirti Švietimo fondui, Dainų šventei organizuoti, smulkiajam ir vidutiniam verslui remti. Atsirado ir naujų biudžeto eilučių: Meno festivaliui organizuoti (50 tūkst. litų), kolektyvo „Draugystė“ drabužiams įsigyti (30 tūkst.), Žemės ūkio rėmimo fondui (300 tūkst.), Tirkšlių kultūros centro pastatui pirkti (199 tūkst.), vandeniui privesti Geidžių kapinėse (60 tūkst.), kaimo bendruomenėms remti (50 tūkst.).
Sumažinta lėšų atliekoms tvarkyti (atimta 40 tūkst. litų), nevyriausybinių organizacijų projektams remti (30 tūkst.).
Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė teigė, jog deficitui padengti numatyta 10 proc. mažinti biudžetinių įstaigų išlaidas. Svarstoma galimybė gruodžio mėnesį neišmokėti atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Tikimasi sutaupyti iš viešųjų darbų programos, gauti viršplaninių lėšų.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius priminė, kad Savivaldybė turi 4 mln. litų skolinimosi likutį. Projektams kofinansuoti būtų galima pasiskolinti dar 5,9 mln. litų.
Beje, prieš ketverius metus, pradėjus darbą šios kadencijos Tarybai, Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai siekė 23 mln. litų. Prieš metus skola buvo sumažėjusi iki 17 mln. litų, tačiau dabar ji vėl išaugo iki 23 mln. litų.
Anot liberalcentristo Kęstučio Slavinsko, nereikėtų bijoti to 7,2 mln. litų deficito. Esą yra didelis skolinimosi limitas.
„Juokingai atrodo tos mūsų baimės“, – teigė neetatinis vicemeras.
Nors mero pavaduotojas Viktoras Bugnevičius būgštavo, kad deficitinį projektą gali užprotestuoti Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys, Kolegija ir Ekonomikos komitetas pritarė biudžeto projektui.
KETINA PRIEŠTARAUTI
A. Čepys „Santarvei“ sakė dar nematęs galutinio Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto 2007 metams projekto varianto. Tačiau girdėjęs, kad jis yra deficitinis.
„Jeigu biudžetas bus deficitinis, prieštarausiu tokiam sprendimui“, – garantavo Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje.
A. Čepio teigimu, nė vienas Telšių apskrities rajonas taip blogai negyvena kaip mažeikiškiai. Esą Finansų ministerijoje girdėjęs, jog Mažeikių rajono savivaldybė yra tarp trijų šalies savivaldybių, kurių įsiskolinimai ne mažėja, o didėja.
Priminus, kad Finansų ministerija Mažeikių rajonui skyrė mažiausiai lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti, Vyriausybės atstovas atkirto, jog biudžeto kontroliniai skaičiai buvo žinomi jau lapkričio mėnesį, tačiau Savivaldybės vadovai jokių veiksmų nesiėmė.
„Jau tada buvo galima pradėti belstis į daug durų. Dabar kaip tik analizuoju pastarųjų trejų metų Mažeikių rajono savivaldybės patvirtintus biudžetus. Nematau jokių analizių, kodėl tas deficitas nuolat augo. Žiūrint į kai kuriuos skaičiukus kyla visokių abejonių“, – kalbėjo A. Čepys.
PRIORITETAMS PINIGŲ NELIEKA
Už biudžeto formavimą yra atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius B. Kryžius. Jo nuomone, jeigu šiandien Taryba patvirtintų biudžeto projektą, Vyriausybės atstovas negalėtų protestuoti, nes biudžeto išlaidos yra subalansuotos su pajamomis.
„Mes tik tarpusavyje šnekame, kad biudžetas deficitinis. Tikimės kaip nors padengti trūkumą. Nors reikia pripažinti, kad savarankiškoms funkcijoms vykdyti biudžetas yra tragiškas. Nėra kur daugiau nusiristi“, – sakė direktorius.
B. Kryžius teigė, kad biudžeto analizė yra daroma nuolat, tačiau nenorėjo kalbėti apie prioritetus.
„Tie prioritetai yra sudėlioti, tačiau jiems nelieka pinigų. Labai daug išlaidų sumažinome. Daugiau nėra ką mažinti“, – tikino jis.
RINKIMAI SVARBIAU
Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Gintautas Šmaižys „Santarvei“ pripažino nekėlęs klausimo dėl biudžeto lėšų naudojimo analizės.
„Pinigų iššvaistymo lyg ir nebuvo… Trupinėlis po trupinėlio ir išsibarstė tie pinigai“, – gūžčiojo pečiais politikas.
Ekonomikos komitetui taip pat nerūpėjo lėšų skirstymo prioritetai. Labiau kėlė nerimą artėjantys rinkimai, todėl prašytojams sunku buvę atsakyti.
„Laikėmės bendros nuomonės ir ėjome į rinkimus. Ką padarysi, kai rinkimai svarbiau nei buitis“, – svarstė socialdemokratas.
G. Šmaižio nuomone, reikėtų spręsti projektų kofinansavimo klausimą. Tai yra projektus laimėjusios įstaigos pačios turėtų imti kreditus iš banko.
„Juk gavę pinigų, jie sutaupo, o mes jiems dengiame iš savo lėšų“, – priminė Ekonomikos komiteto pirmininkas.
KALTINA VYRIAUSYBĘ
Meras Vilhelmas Džiugelis nepageidavo kalbėti apie išsamią biudžeto analizę. Esą nieko optimaliau nebegalima padaryti, nes ir taip iš visų yra atimta.
„Ką galima atimti iš ubago? Lazdą? Smaugiame tuos vargšus biudžetininkus, jokiems atnaujinimams nelieka pinigų“, – guodėsi meras.
V. Džiugelio teigimu, šiųmetis biudžetas skirtas tik „pravalgymui“. Dėl to esą kalta Vyriausybė, Mažeikių rajonui skyrusi mažiausiai lėšų.
Savarankiškoms funkcijoms vykdyti vienam mūsų rajono gyventojui tenka 649 litai. Ši suma yra 178 litais mažesnė nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, vienam Rietavo savivaldybės gyventojui skirta 772 litai, Plungės – 735, Telšių – 723.
„Trejus metus apie tą neteisybę kalbu, visur šūkauju. Tačiau niekas nesikeičia. Apie kokius prioritetus gali kalbėti, kai namuose vienas litas, o reikia ir tam, ir kitam?“ – piktinosi V. Džiugelis.
NIEKINIS VAIDMUO
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Regioninės plėtros ir savivaldybių biudžeto skyriaus vedėja Česlava Bareikienė „Santarvei“ paaiškino, kad lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti yra skiriamos remiantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika. Šis įstatymas numato visus savivaldybių biudžeto pajamų šaltinius, lėšų skaičiavimo bei tvirtinimo tvarką.
Lėšų skirstymo metodikoje yra gana daug rodiklių: bendras gyventojų skaičius, kelių ir gatvių ilgis, pensinio amžiaus gyventojų, vaikų iki 6 metų, vaikų nuo 7 iki 17 metų skaičius, savivaldybėms priklausančių švietimo įstaigų patalpų plotas, bendras savivaldybių plotas ir kita.
„Visus tuos rodiklius parinko Savivaldybių asociacija. Jokia Vyriausybės institucija į tai nesikišo. Finansų ministerija duomenis gauna iš oficialių statistinių leidinių duomenų bazės bei savivaldybių, tuos skaičius įvedame į programą ir kompiuteris suskaičiuoja. Taigi šiuo atveju Finansų ministerijos vaidmuo yra niekinis“, – sakė Č. Bareikienė.
SULAUKIA PASIPRIEŠINIMO
Savivaldybių asociacijos viceprezidentas bei Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas negailėjo kritikos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikai. Esą ji naudinga tik didžiųjų miestų bei mažųjų rajonų savivaldybėms.
„Be abejonės, labai sunku yra sukurti visus tenkinančią metodiką, tačiau, manau, atėjo laikas nors atskirti kurortus bei didžiuosius miestus“, – teigė Varėnos rajono meras.
Viceprezidento teigimu, kalbos apie metodikos keitimą visada sulaukia didžiulio pasipriešinimo, didžiųjų miestų merai pradeda grasinti pasitrauksią iš asociacijos. Toks atsiskyrimas sukeltų tam tikrų materialinių problemų.
„Apskritai savivaldybės nėra savarankiškos formuojant biudžetą. Jos atlieka vykdomųjų komitetų funkcijas“, – apgailestavo V. Mikalauskas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.:
Savivaldybės administracijos parengtas 2007 metų biudžetas žada sunkų gyvenimą biudžetinėms įstaigoms.
