Mažeikių, o kartu ir miesto ligoninės istorija yra glaudžiai susijusi su Liepojos–Romnų geležinkelio tiesimu. Anuometiniame Mažeikių kaime pastačius geležinkelio stotį, jame daugėjo geležinkelininkų ir gyventojų. O ten, kur žmonės, ten ir įvairios juos ištinkančios nelaimės, ligos, todėl prisireikia medicininės pagalbos.
Pradžia – felčeris ir bobutė pribuvėja
Pirmasis medicinos felčeris Šteichmanas į Mažeikius aptarnauti geležinkelininkų atvyko 1893 metais. Nepraėjus nė dešimčiai metų, Mažeikiuose siautė maras, kuris nusinešė daug žmonių gyvybių. Vienintelis tuo metu čia dirbęs felčeris buvo bejėgis kovojant su šia liga. Kai mažeikiškėms ateidavo metas gimdyti, kūdikius priimdavo kaimo bobutė Vaičkienė.
Tokie buvo pirmieji mūsų miesto „medikai“ ir jų teiktos medicininės paslaugos.
„Esame medicinos felčerio Šteichmano bei bobutės pribuvėjos Vaičkienės sukurtos pirminės auros paveldėtojai. Pirmųjų mažeikiškių medikų darbo vieta buvo kaimo daržinė“, – kalbėjo veiklos šimtmetį mininčios dabartinės Regioninės Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys.
Gydytojų daugėjo
Toliau lyg kaleidoskope sukosi medikai, slaugytojai, farmacininkai, gydę pacientus ir kartu kūrę Mažeikių ligoninę.
Pirmasis gydytojas – Pačerinskas, į Mažeikius atvyko 1906 metais ir čia dirbo iki 1914 metų. Per tą laiką užsitarnavo gyventojų pagarbą ir pasitikėjimą.
Vokiečių okupacijos metu Mažeikiuose atsirado net trys medicinos felčeriai: Opulskis, Vanagas ir Gurskis. Visi buvo baigę Vilniaus centrinę felčerių mokyklą.
1919 metais mūsų mieste dirbo 3 gydytojai: žydų tautybės Krongolis, Tautvaišas ir Mikuckis, tačiau visi jie gydė privačiai.
Pirmoji ligoninė – medinėje daržinėje
Tų pačių metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę.
Lėšų daug neturėjo, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę pinigų sumą perleido daržinę.
Po metų medinis ligoninės pastatas stovėjo pušų miškelyje. Pastatas buvo suskirstytas į tris dalis, per vidurį – koridorius. Viename pastato gale buvo kambariai, skirti medicinos seseriai ir gydytojui. Antrame pastato gale – nedidelė operacinė, patalpos chirurginiams, vidaus ligų ir gimdymo skyriams. Tuoj atsirado ir ligoninės personalas: gydytojas Mikuckis, medicinos sesuo Stravinskaitė ir Barkevičiūtė, dirbti akušere atvyko Julija Černienė.
Ligoninė, kurioje iš viso buvo 30 lovų, oficialiai darbą pradėjo 1921 metų sausio 1 dieną.
Šimtmečius mini nedaug įstaigų
Ligoninės pastatas, kuriame dabar veikia Psichiatrijos skyrius, yra vadinamas senąja Vlado Burbos ligonine. Šis pastatas Mažeikiuose išdygo 1937 metais.
Mažeikių ligoninės 100 metų veiklos paminėjimo šventėje dalyvavo kadaise ligoninei pusketvirtų metų vadovavęs vyriausiasis gydytojas Česlovas Germanavičius. Jis pastebėjo, kad nedaug Lietuvos gydymo įstaigų yra sulaukusios tokio garbingo jubiliejaus.
Česlovas Germanavičius, Stasys Bajerčius.
„Tai buvo laikotarpis, kai Mažeikiuose vyko didžiulis virsmas – prasidėjo naftos perdirbimo gamyklos statybos. Dirbome 200 lovų turėjusioje senojoje Burbos ligoninėje. Būtinai reikėjo statyti naują pastatą. Bet man pavyko pastatyti tik tą mažąją polikliniką, kurios vietoje dabar jau yra ne gydymo įstaiga. Na, ir dokumentų parengimo prasme pavyko padėti pagrindus dabartinei ligoninei“, – apie savo darbo metus Mažeikiuose pasakojo medikas.
Dirbo miesto augimo metais
Po Č. Germanavičiaus 1973–1983 metais Mažeikių centrinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas ėjo chirurgas Stasys Bajerčius. Jam vadovaujant, 1979 metais pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame buvo įrengtos 3 operacinės.
„Atvykęs į Mažeikius pakliuvau kaip į mėsmalę: miestas nepaprastai sparčiai augo, vyko naftos perdirbimo gamyklos statybos, reikėjo naujos, didesnės ligoninės.
Esu labai dėkingas savo buvusiems pavaduotojams, skyrių vedėjams, vyriausiajai slaugytojai. Tai jų dėka aš, kaip ligoninės vadovas, galėjau savo dėmesį skirti jos materialinei bazei gerinti. Kai pradėjau dirbti, ši ligoninė buvo 9 kategorijos, kai po 10 metų darbą čia baigiau, ji buvo 3 kategorijos centrinė ligoninė su 410 lovų, su 160 gydytojų“, – prisiminimais dalijosi S. Bajerčius.
Geru žodžiu savo buvusį vadovą S. Bajerčių ir Mažeikių ligoninę minėjo gydytoja neurologė Alma Simanonienė.
„Į ligoninę pas gerbiamą vyriausiąjį gydytoją Bajerčių atvažiavau dirbti 1979 metais. Jis mus, jaunus gydytojus, auklėjo, naują ligoninę pastatė, gerus skyrius įrengė. Ir nors jau 20 metų, kai iš ligoninės išėjau, vis tiek ją myliu. Tai yra mano gimtieji namai“, – mintimis dalijosi gydytoja.
Šiemet pasikeitė įstaigos statusas
Keitėsi santvarkos, politiniai vėjai, pastatai, kuriuose veikė Mažeikių ligoninė, jos vadovai ir darbuotojai.
Šiemet Mažeikių ligoninė įgijo regioninės ligoninės statusą. Šiuo metu joje dirba 67 gydytojai, beveik 200 slaugytojų, o iš viso šioje gydymo įstaigoje – beveik 500 darbuotojų.
Pasak S. Kakčio, iki 1990 metų ligoninės kolektyvo nariai gyveno turėdami daug svajonių ir lūkesčių, bet neturėdami galimybių.
„Dabar turime įrangą, kvalifikuotą, puikius darbo įgūdžius turintį ligoninės personalą. Ligoninė yra funkcionali ir, gyvenimas parodė, kartais galinti konkuruoti su Respublikine Šiaulių ligonine. Numatoma ateityje ligoninę renovuoti, statyti priestatą. Tikiu, kad tie projektai, viltys išsipildys“, – kalbėjo dabartinis ligoninės vadovas.
Loreta BUTKUTĖ
Nuotr. autorės ir iš redakcijos archyvo
