Šisbeitauskas
„Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos…“, – trečiadienio vakare Kultūros centre su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“ bei grupe „Thundertale“ traukė mažeikiškiai. Dar ilgai ausyse skambėjo šio koncerto paskutinės dainos žodžiai. Manau, nebuvo nė vieno besigailinčio, kad tą vakarą suplanavo praleisti puikiame koncerte: prieš Vasario 16-ąją tai visiems buvo kaip didžiulis patriotiškumo užtaisas. Tokį koncertą Lietuvą reprezentuojantis kolektyvas gali rodyti bet kur – tik gali kilti kalbos barjeras. O kai viską matai, supranti ir įsijauti, gali patirti įvairiausių jausmų – nuo kažkokio jaudinančio gerklės spaudimo, kai atrodo imsi ir prapliupsi džiaugsmo ašaromis, iki pasididžiavimo, kokie mes esame gražūs, tvirti ir stiprūs savo siela. Kad ir kiek iki tol buvo matyta koncertų, kad ir kiek jie buvo nuostabūs, „Lietuvos“ pasirodymo su niekuo negalima lyginti – jis yra kitoks – iki širdies gelmių savas, suprantamas ir mums, lietuviams, artimas.
Jei negalvotume apie nekokius šios savaitės orus, ji buvo visai nebloga. Pradžia gana linksma – su Užgavėnių žydeliais, persirengėliais, laužais, muzika, šokiais ir, aišku, blynais. Tų tai jau tikrai buvo per akis: kas neprisivaišino švenčių metu, juos čirškino savo keptuvėse namuose – kokios Užgavėnės be blynų?
Į praėjusį sekmadienį vykusią neblogą miesto Užgavėnių šventę šaukštą deguto šliukštelėjo viena partija, šiek tiek pavertusi žiemos iš kiemo varymo dieną politine arena. Tai pastebėjo daugelis mažeikiškių – raudoni šalikai labai krito į akis. Net ir kasmet didžiulėje savo darbo keptuvėje blynus kepę kalviai jais buvo aprišę kaklus, o jų blynai įgavo raudoną atspalvį. Mano galva, nereikėtų tokių gražių, linksmų liaudiškų švenčių bjauroti politika – tai tikrai ne ta vieta.
Beje, tą patį sekmadienį miesto stadione vyko jaunių futbolo rungtynės „Atmosferos“ taurei laimėti. Šiose kovose dalyvavo penkios komandos, viena – net iš Latvijos. Jei ne mano draugas, nieko apie jas nebūčiau žinojęs – informacijos apie tai buvo mažai ar net visai nebuvo.
Kai apie tai, jog turiu atsidurti stadione, prasitariau už sportą rajone atsakingam valdininkui, jis pritrenkė mane klausimu – o kas ten vyksta? Jedritvaišmat! Mieste rungtyniauja gerokai per pusšimtį futbolininkų iš Lietuvos ir Latvijos, o jis nieko nežino. Jei jau toks funkcionierius nieko nežino, tai iš kur gali žinoti eilinis mažeikiškis!
Vėliau teko kalbėtis su vienu iš rajono politikų, kuris teigė tą problemą žinąs jau seniai – tas funkcionierius nežiniukas, sėdėdamas kėdėje, net nežino, ką jis turi veikti. Tai esą supranta ir kiti valdininkai, bet dėl partinių interesų už sportą atsakingas asmuo tebelaikomas poste iki šiol.
Nors ir nekoks, bet visgi savas: kaip čia varnas varnui į akį kirs?
O tikrąja Užgavėnių diena kiek nusivyliau. Pati diena – viskas tvarkoje: darbe sulaukėme puikių, linksmų žydų, įvyko mini šventė su muzika ir šokiais, o pavakarę, grįžęs į namus, kepiau blynus, prisiruošiau saldainių, pasidėjau pinigėlių… IR KĄ JŪS MANOT? Niekas prie durų net nepasisukinėjo, ką čia kalbėsi apie skambinimą. Gatvėje tų žydeliukų mačiau, bet jie daugiau po parduotuves, kirpyklas ir kitokias įstaigas vaikščiojo. O juk teigiama – jei į tavo namus neužsuks nė vienas žydelis ir tu jo deramai nepriimsi, metai gali būti nekokie. Laimė, prieš tai buvau užsukęs į svečius, tad man ten būnant atėjo vienas žydelis. Ką ten žydelis – visas didžiulis žydas.
Nukrypsiu nuo Užgavėnių temos. Eidamas į svečius, laiptinėje prie vieno buto durų pamačiau padėtą pilną šiukšlių maišą. Mano pažįstama sakė, kad tas maišas atsiranda gana dažnai ir kartais išstovi visą dieną. Gerai, kad dar nedvokia ar niekas iš jo nevarva, bet kartais būna ir taip. Man tokių laiptinės „papuošalų“ ir „dovanų“ kaimynams yra tekę matyti ne kartą. Nesuprantu juos į bendrą erdvę išnešusių žmonių: jei tas šiukšlių maišas tau trukdo bute, susivok, kad laiptinės šiukšlinti taip pat negalima ir į jį nemalonu žiūrėti (ar uostyti) kaimynams. Negi tiek sunku šiukšles iš karto išnešti į konteinerį? Kam pykdyti kaimynus?
Toje pačioje mano pažįstamos laiptinėje gyvena ponia, kuri nenori mokėti laiptinę prižiūrinčiai – šluojančiai, kartkartėmis ją išplaunančiai – moteriškei. Esą mokės tada, kai laiptinė bus plaunama kiekvieną savaitę. Kiti laiptinės gyventojai moteriškei priekaištų neturi – laiptinė švari, šiukšlių nėra, o plauti kiekvieną savaitę jos tikrai nereikia – juk čia ne kokia itin geros sanitarinės būklės reikalaujanti įmonė. Kas keisčiausia, jog ta mokėti nenorinti švaruolė yra vieno valdininko dukra – gal dėl to ir kelia tokius reikalavimus?
Kažkada kalbėjau, kad žemaičiai atsparūs gripui, bet žiemai einant į pabaigą tas atsparumas sumažėjo – epidemija paskelbta ir mūsų rajone. Dėl jos būtinumo abejojama, tik norima apsidrausti dėl galimų pasekmių, juolab kad rajone jau turime vieną šios klastingos ligos auką.
Ateinančią savaitę švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kaip ją praleisime – priklauso nuo mūsų pačių, o oficialių renginių tikrai netrūksta.
Na, o rytoj įsimylėjėlių diena – Šv. Valentinas. Mylėkite ir būkite mylimi – ir ne tik šią dieną, bet visą gyvenimą. Taip geriau visiems.
sisbeitauskas@santarve.lt
