Parko sutvarkymo planą kritikai vadina pasityčiojimu iš gamtos

Baigiantis 2007-iesiems buvo parengta Senamiesčio parko sutvarkymo koncepcija. Su ja mažeikiškiai galėjo susipažinti Savivaldybės interneto puslapyje. Ne tik susipažinti, bet ir pareikšti savo nuomonę. Aktyvumu miesto gyventojai nepasižymėjo – gauti vos keturi siūlymai.
Parko tvarkymo projekte eiliniai gyventojai pasigenda konkretumo, o landšafto specialistė Danutė Miškinienė koncepciją pavadino nusikaltimu gamtai.


PASIGEDO
AIŠKUMO
IR KONKRETUMO
Šalia parko gyvenantis mažeikiškis, peržiūrėjęs parko sutvarkymo projektą, jame pasigedo aiškumo ir konkretumo.
„Smulkiau galėjote viską aprašyti, kad žmonės žinotų, kaip ir ką mūsų seneliui parkui norite daryti, kad jis atrodytų patrauklus ir žmonės norėtų čia ateiti pailsėti“, – elektroniniame laiške pastebi netoli parko gyvenantis vyriškis.
Savivaldybės architektūros skyriaus vedėjai Daivai Štakonaitei du pasiūlymus pateikė iniciatyvinė grupė Mažeikių senamiesčio vertybėms išsaugoti.
Iniciatyvinė grupė mano, jog vietoje teniso aikštynų būtų galima įrengti takus riedutininkams, vaikams būtina įrengti žaidimų aikšteles, pastatyti daugiau nei vieną tualetą.
PAPRAŠĖ MINTIS
IŠDĖSTYTI RAŠTU
Projekto rengėjams buvo reiškiami priekaištai dėl numatomų mašinų stovėjimo aikštelių. Schemoje jos pažymėtos net trijose vietose. Tačiau, D. Štakonaitės teigimu, galutinai dar nėra nuspręsta, ar visos trys aikštelės bus įrengtos, nors ji mano, kad Mažeikiams mašinų aikštelių problema aktuali ir ją būtina spręsti.
„Dabar prie parko nėra kaip privažiuoti. Statyti automobilius gatvėse nėra geriausias sprendimas“, – mano architektė.
D. Štakonaitės teigimu, vertingi pasiūlymai, nors kol kas tik žodžiu, buvo gauti iš landšaftininkės Danutės Miškinienės. Jos buvo paprašyta mintis išdėstyti raštu.
„Jos pasiūlymai išties profesionalūs ir į juos bus atsižvelgta“, – sakė Architektūros skyriaus vedėja.
PARKĄ NAKČIAI
ŽADAMA UŽRAKINTI
Kiek medžių ketinama iškirsti, kiek pasodinti – nebus aišku tol, kol nebus techninio projekto.
„Tvenkinys taip pat gali būti kasamas kitoje vietoje nei pažymėta schemoje, nes ten, kur buvo planuota jį kasti, D. Miškinienės teigimu, auga vertingos pušys. Visi vertingi medžiai bus palikti. Techninio projekto rengimo metu kiekvienas medelis bus inventorizuotas ir įvertintas. Iškirsti žadama tik menkaverčius medžius“, – sakė D. Štakonaitė.
Teritorija, kurioje yra karių kapinės (apibrėžta raudona linija – red. past.), bus sutvarkyta minimaliai. Nežinoma, kiek ten palaidota žmonių, nėra atlikti jokie tyrimai. Ketinama padaryti ramią parko zoną, pastatyti keletą suoliukų, įrengti takelius.
Projekte numatoma panaikinti tvoras, skiriančias stadioną ir parką. Manoma, kad stadionas ir parkas turi būti vienoje erdvėje. Planuojama, jog parke turėtų atsirasti kavinukė. Yra mintis parką aptverti ir nakčiai užrakinti, kad jo nenusiaubtų piktavaliai.
ĮTRAUKĖ PRIVATŲ
TENISO AIKŠTYNĄ
Kai kurios projekto detalės perša išvadą, kad parko tvarkymo koncepcija rengta gana atmestinai.
Ją rengęs architektas Henrikas Štaudė į tvarkytinų vietų sąrašą įtraukė ir privačius teniso kortus. Architektas, D. Štakonaitės teigimu, nežinojęs, kad teniso kortai yra privatizuoti.
„Čia suformuotas sklypas ir kortai yra išbraukti iš parko teritorijos, – patikino „Santarvę“ Architektūros skyriaus vedėja. – Parko teritorijoje planuojama įrengti teniso kortus, kuriuos žmonės galės nuomotis“.
D. Štakonaitės teigimu, mažeikiškiai dar galės teikti pasiūlymus tada, kai bus padaryti konkretūs sprendimai.
Architektūros skyriaus vedėja tikisi, jog techninį projektą pavyks parengti iki vasaros pradžios. Tik tada, jos žodžiais tariant, paaiškės, kiek kainuos parko sutvarkymas.
KASTI TVENKINĮ
IR SUPILTI
KALVAS – NEPROTINGA?
D. Miškinienė įsitikinusi, kad parko sutvarkymo koncepciją galima laikyti nusikaltimu gamtai.
„Gamtiniu požiūriu šis projektas yra niekinis. Vykdoma nusikalstama veikla prieš gamtą. Paimtas gabaliukas senojo parko, pati gražiausia vieta. Joje suprojektuojamas abejotinos konfigūracijos tvenkinukas, supilamos didžiulės kalvos, įrengiamos didžiulės mašinų stovėjimo aikštelės“, – komentavo projektą landšaftininkė.
Moteris piktinasi, kad tvenkinį ruošiamasi kasti pačioje aukščiausioje, sausiausioje vietoje, o ne beržyne, kur drėgna. Beržyne nesprendžiama hidrologinio vandens surinkimo problema. Ten, landšaftininkės teigimu, vanduo tyvuliuoja kaip dubenyje, todėl būtina galvoti apie pralaidų įrengimą.
„Tai projektas, skirtas sunaikinti natūralią gamtą Mažeikių mieste, – įsitikinusi D. Miškinienė. – Kam tos kalvos? Lietuva juk nėra kalvų ir kalnų kraštas. Kalvas, upelius galima daryti plynose vietose. O intensyviai užaugusioje teritorijoje kasti tvenkinį ir supilti kalvas būtų neprotinga. Tuo labiau kad prieš maždaug penkiolika metų parke buvusį tvenkinį užvertėme, nes nepateisino lūkesčių. Tai buvo uodų ir mašalų buveinė“.
NAIKINAME TAI,
KAS IŠLIKO?
Parke, D. Miškinienės manymu, galėtų atsirasti žiemos sodas, įsikurti jaunųjų gamtininkų stotis: „Ruošiame gamtininkus kieme ant asfalto, o juk vietoje „dramblio būdos“ galima būtų pastatyti pastatą ir jame įkurdinti gamtininkų stotį. Nieko naujo nesukuriam, o tai, kas yra išlikę, naikiname, prisidengdami, jog darome visuomenei gražius darbus“.
Parko sutvarkymo koncepciją D. Miškinienė pavadino pasityčiojimu iš mažeikiškių.
„Iškasus tvenkinį, supylus kalvas, įrengus mašinų stovėjimo aikšteles, neaiškius takus, parko nebeliks. Niekaip nesuprantu, kam tokie žaidimai reikalingi?“ – klausė D. Miškinienė.
Nuotr.: Su šiuo projektu mažeikiškiai galėjo susipažinti Savivaldybės svetainėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto