Už milijoną litų parduotas „Mažeikių vandenų“ turtas nuo vandens branginimo vartotojų neapsaugos.
„Mažeikių vandenys“ septyniolika kilometrų vamzdžių pardavė už milijoną litų. Verslininkų skaičiavimu, įmonė, atsikratydama nereikalingu turtu, nuėjo lengviausiu keliu – pati pardavusi metalo laužą, galėjo uždirbti kur kas daugiau.
Įmonės vadovai to neneigia ir paaiškina, kad tokio sprendimo atsisakė dėl papildomų rūpesčių.
Netikėtai gautas milijonas stipriai pagerins vandens tiekėjų, bet ne vartotojų situaciją. Nuo kitų metų jų pinigines patuštins brangesnis vanduo.
POLITIKAI PRAŠYMĄ
PATENKINO
UAB „Mažeikių vandenys“ į steigėją – Savivaldybę – kreipėsi dėl dviejų objektų – vadinamosios spaudiminės linijos į naftos perdirbimo įmonę ir perpumpavimo stoties pardavimo.
„Prieš trejus metus pasistatėme nuotekų valymo įrenginius, vamzdynas ir perpumpavimo stotis tapo nereikalingi. Į sąnaudas skaičiuojama amortizacija, stotį reikia saugoti. Galiu sulaukti priekaištų, kad trejus metus nenaudojamą turtą karšinau. Sakys, ar turi galvą ant pečių“, – apie sprendimą atsikratyti turtu, kurio likutinė vertė apie 740 tūkstančių litų, „Santarvei“ pasakojo bendrovės vadovas Pranas Trakinis.
Bendrovės valdyba, kurios pirmininkas yra pats P. Trakinis, nariai – direktoriaus pavaduotojas Algis Kozlovas, Savivaldybės administracijos atstovai Romualdas Sakalauskas ir Jonas Repšys, tokiam sprendimui pritarė.
Rajono politikai rugpjūčio mėnesį Tarybos posėdyje be didesnių diskusijų taip pat patenkino „Mažeikių vandenų“ prašymą ir leido aukciono būdu parduoti nebenaudojamą vamzdyną ir perpumpavimo stotį.
PIRMASIS
AUKCIONAS
SUŽLUGO
Bendrovė, sulaukusi Tarybos pritarimo, labai greitai ėmėsi organizuoti viešą konkursą – esą reikėjo apyvartinių lėšų. Tačiau pirkėjų dėmesio sulaukė tik vamzdynas, nors ir šiam parduoti prireikė antro aukciono.
Įmonės direktorius P. Trakinis, prisimindamas pirmąjį aukcioną, nesupranta, kas ten įvykę.
„Dešimt pretendentų buvo, kainą sukėlė iki 2,8 milijono litų, tarp savęs susipešė. Gal čia kažkas kažką pasamdė?“– spėliojo direktorius.
Jis neatmetė įtarimų, kad galbūt šitaip bandoma pakoreguoti kainą arba nustumti iš kelio konkurentus.
Aukciono laimėtojas prarado tik penkis tūkstančius litų, nes toks pradinis mokestis buvo nustatytas visiems dalyviams. Jis grąžintas tik aukcioną pralaimėjusiesiems.
NUPIRKO TIK VAMZDYNĄ
Antrasis aukcionas buvo sėkmingesnis – 17 kilometrų vamzdyno už milijoną litų nupirko firma iš Akmenės rajono, aplenkusi kitus aštuonis pretendentus. Tačiau perpumpavimo stoties aukcionas nieko nesudomino. Vienas pirkėjas buvo atvažiavęs, tačiau išgirdęs, kad prašoma pusės milijono litų, pasišaipė, ir tiek.
„Mūrinis, blokinis, niekam tikęs pastatas. Apačioje yra nuotekų rezervuaras, gal ir bus kelios tonos metalo. O šiaip ten krūva šiukšlių ir nedėkinga vieta, šalia – valymo įrengimai, smirda viskas. Ta siurblinė prasmirdusi. Kokia likutinė vertė, tokią kainą ir skelbėme aukcione“, – kainos nustatymo argumentus aiškino direktorius.
Dėl to, kad statinio parduoti nepavyko, P. Trakinis tragedijos nemato. Šiemet aukciono nebeskelbs, o galbūt apskritai pastato nebeparduos. Ten yra visa infrastruktūra, galbūt kokį sandėlį įsirengs.
UŽ PIRKINĮ GAVO MILIJONĄ
„Mažeikių vandenų“ vadovai iš esmės patenkinti aukciono rezultatu – už pirkinį prašė 800 tūkstančių, o gavo milijoną litų. Nors pirkėjai kainą sukėlė, bet jau nebe tiek daug, kaip per pirmąjį aukcioną. Kai kas dėl to kaltina patį P. Trakinį, kad šis per Tarybos posėdį, pasiteiravus kažkuriam politikui, leptelėjęs, jog už vamzdyną tikisi gauti milijoną. Esą tokia informacija apie iš anksto apibrėžtą kainą bus pasiekusi ir pirkėjus.
„Tai vieša paslaptis, juk turėjau parašyti pradinę kainą skelbdamas aukcioną. Kodėl aš turėjau nutylėti? Kodėl turėjau vynioti į vatą? Nereikėjo klausti. Vieni klausia, kiti šaiposi. Kam reikėjo tai daryti? Gal būčiau atrodęs kvailai neatsakydamas. Atseit, vyrai, nesakysiu, čia paslaptis stebuklinga“, – kaltinimų, kalbėdamasis su „Santarve“, gynėsi direktorius.
P. Trakinis patenkintas: aukciono rezultatų niekas neapskundė, viskas vyko pagal įstatymus.
„Kam įdomu, tegu domisi, kam neaišku, tegu aiškinasi. Yra visi aukciono protokolai, medžiaga. Niekas nieko neklausė, niekam nesiaiškinau“, – situaciją komentavo pašnekovas.
YRA KELIOS
GALIMYBĖS RINKTIS
„Mažeikių vandenų“ vamzdyno pardavimu besidomintys mažeikiškiai įvairiai vertina aukciono rezultatus. Vieniems atrodo, kad milijonas litų už „sukirmijusius“ vamzdžius – per didelė kaina, kiti mano, kad bendrovė daugiau būtų uždirbusi, jeigu pati juos būtų pardavusi kaip metalo laužą. Tuo labiau kad įstatymai tokią galimybę numato.
Vyriausybės atstovas Telšių apskrityje Algimantas Čepys paaiškino, kad ši institucija nesikiša į įmonių ūkinę, finansinę veiklą. Priimti vienokius ar kitokius sprendimus turi teisę bendrovės vadovas, valdyba arba steigėjas, šiuo atveju – Savivaldybės taryba. O jos priimtus dokumentus Vyriausybės atstovas kontroliuoja.
Anot A. Čepio, leidimas „Mažeikių vandenims“ aukciono būdu parduoti ilgalaikį turtą – tik viena iš trijų galimybių.
„Jeigu ilgalaikis turtas pripažįstamas nereikalingu, galima jį perduoti kitam, parduoti aukcione arba išardyti ir išparduoti“, – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo nuostatas „Santarvei“ komentavo Vyriausybės atstovas.
PAJAMAS
KOREGUOTŲ DARBAI
„Mažeikių vandenų“ direktorius P. Trakinis patikino analizavęs visus variantus. Buvo skaičiuojama, kiek įmanoma uždirbti, vamzdžius pardavus kaip metalo laužą.
„Yra pakloti 700 milimetrų skersmens, 7 milimetrų storio, kai kur ir plonesni, vamzdžiai. Jeigu kaina būtų išsilaikiusi po 700 litų už toną, galėjome gauti pustrečio milijono litų. Tačiau vargu ar galėtume iškasti visą 17 kilometrų atkarpą, gali pasipriešinti ir ūkininkai. Reikia įvertinti vamzdžio iškasimo, žemės sutvarkymo darbus. Milijonas litų atkrenta“, – skaičiavo direktorius.
Be to, anot P. Trakinio, įmonė, užsiimanti vandens tiekimu, dėl kelių tūkstančių (specialistų skaičiavimu, apie 3,5 tūkstančio tonų) turėtų begalę papildomų rūpesčių. Vamzdžiai smaluoti, juos tektų dar ir valyti, kitaip kaina mažinama 10 procentų.
„Nėra taip, kad pagrobei kaip vagis tuos vamzdžius ir išlėkei. Po žeme yra kabeliai, dujotiekis, reikia turėti projektą. O kiek dar vargo bus su privatininkais, per kurių žemę tie vamzdynai eina“, – prognozavo P. Trakinis.
Sprendimą aukcione parduoti vamzdžius jis bandė pateisinti ir krintančiomis kainomis. Kad metalo kainos svyruoja smarkiau nei orai, patikino ir metalo laužo supirkėjai. Vien per šią savaitę tonos kaina sumažėjo apie 20 eurų (70 litų). Anot jų, už tokių vamzdžių toną šiuo metu būtų galima gauti apie 650 litų. Tačiau metalo laužo supirkėjai neneigė, kad situacija gali keistis ir jų labui.
Kad ir kaip skaičiuotum, „Mažeikių vandenys“, atsikratę rūpesčių, atsisakė pusės milijono litų.
NEBŪDINGI
DARBAI –
PER BRANGŪS
Savivaldybės turto valdymo klausimus kuruoja vicemeras Kęstutis Bartkevičius. Su juo diskutavome apie „Mažeikių vandenų“ galimybę iš nebenaudojamo turto uždirbti daugiau. Anot vicemero, šiuo klausimu interpretacijų gali būti labai daug. Esą kas būtų, jeigu būtų…
„Ar įmonė, kuri turi tiekti vandenį, tvarkyti nuotekas, turi imtis tokių jai nebūdingų darbų? Kartais imtis nebūdingų darbų brangiau kainuoja, negu toms įmonėms, kurios yra specializuotos. Manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą“, – savo nuomonę išsakė vicemeras.
K. Bartkevičius sutiko, kad pajamų už metalo laužą būtų buvę galima gauti daugiau.
„Bet kai tau dirba kita įmonė, tu užsikrauni atsakomybę ir atskaitomybę už tą įmonę dėl žemės, servitutų, už atliktus darbus. Jei aš būčiau „Mažeikių vandenų“ vadovo vietoje, dvejopai žiūrėčiau, atsargiai ir atsakingai priimčiau sprendimus. Kartais geriau truputį mažiau gauti, bet patikimiau“, – samprotavo politikas.
Aukcioną laimėjusi įmonė jau pasidarė reikalingą projektą, ir pagal sutartį, iškasusi vamzdžius, tą vietą turės sutvarkyti.
NUO VANDENS
BRANGINIMO
NEAPSAUGOS
Vicemero K. Bartkevičiaus teigimu, rezultatas pasiektas – „Mažeikių vandenys“, pardavę nereikalingą turtą, gavo apyvartinių lėšų. Dėl to labiausiai džiaugiasi ir bendrovės vadovai.
„Dabar įtraukiau oro, galiu lengviau kvėpuoti. Jokių skolų, išsilyginau. Pradedu nuo nulio“, – situaciją komentavo P. Trakinis.
Bendrovė šiuo metu gyvena ne pačius geriausius laikus. Praėjusius metus baigusi su 5,8 tūkstančio litų pelnu, šiuos metus pradėjo be apyvartinių lėšų. Dar pernai teko imti pusės milijono litų paskolą atlyginimams mokėti, kitoms išlaidoms dengti. Iš gauto milijono pusę sumos teko atiduoti už kreditorinius įsiskolinimus perkant medžiagas, kurą ir kitas prekes. Todėl netikėtai atsiradusio milijono litų vartotojai nepajus, jis neapsaugos nuo vandens brangimo.
Šiuo metu mažeikiškiai už šalto geriamojo vandens kubą moka po 5,77 lito. P. Trakinis prasitarė, kad bendrovė „Mažeikių vandenys“ jau kreipėsi į Valstybinę kainų kontrolės komisiją, prašydama leisti vandens tarifą, kuris nesikeitė jau ketveri metai, padidinti 50-čia centų.
Peršasi išvada, kad tuos prarastus 500 tūkstančių litų vandens tiekėjams sumokėsime mes, vandens vartotojai…
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: „Mažeikių vandenims“ priklausę vamzdynai jau turi kitą šeimininką.
