Mažeikių rajono ūkininkai kasmet vis daugiau pasinaudoja Europos Sąjungos fondų teikiama parama. Tačiau nemažai žemdirbių paramos neprašo manydami, jog nesugebės sutvarkyti daugybės dokumentų.
Nacionalinės mokėjimų agentūros Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Čekanauskas mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ūkininkai vengia prašyti paramos, yra ta, kad projektams įgyvendinti skiriama tik pusė reikalingos sumos.
DIDŽIAUSIA PARAMA –
IŠ KAIMO PLĖTROS
PROGRAMOS
Nacionalinės mokėjimų agentūros ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas Jonas Balkevičius „Santarvę“ informavo, kad pagal BPD (Bendrojo programavimo dokumento) priemonę per 2004–2007 metus Mažeikių rajono ūkininkams išmokėta per šešis su puse milijono litų.
Beveik pusė šios sumos investuota į žemės ūkio valdas. Kita pusė skirta žemės ūkio vandentvarkai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimo bei kitų reikmių rėmimui.
Pagal KPP (Kaimo plėtros programą) 2004–2006 m. mūsų rajono ūkininkai gavo per penkiolika milijonų litų.
Daugiausia paraiškų (1897) sulaukta iš žemdirbių, ūkininkaujančių mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosaugos apribojimais. Per tris šimtus paramos gavimo sutarčių pasirašyta dėl ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos.
Daugiau nei šimtą keturiasdešimt paraiškų Nacionalinė mokėjimų agentūra gavo pagal KPP Standartų laikymosi priemonę.
Parama taip pat buvo skirta agrarinės aplinkosaugos, pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams ir žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku.
PINIGAI PERVEDAMI
ĮGYVENDINUS PROJEKTĄ
S. Čekanausko teigimu, dažniausiai ūkininkai nepasinaudoja ES parama todėl, kad duodama tik pusė projektui įgyvendinti reikalingų pinigų. Kitus 50 proc. ūkininkai privalo turėti patys.
Be to, pinigai į paramos gavėjų sąskaitas pervedami tik tada, kai projektas jau būna įvykdytas.
Daugeliui tenka naudotis bankų teikiamais kreditais. Tačiau dar ne visi žemdirbiai išdrįsta praverti bankų duris dėl šimtatūkstantinių paskolų. Dalis ūkininkų baiminasi, jog nepajėgs atiduoti paskolos ar nesugebės sutvarkyti begalės dokumentų.
S. Čekanauskas pripažino, kad formalumų ir „popierizmo“ Nacionalinėje mokėjimų agentūroje yra išties nemažai.
„Kita vertus, parama juk duodama ne į kavinę nueiti. Yra griežti reikalavimai, nurodymai, tad reikia jų laikytis“, – sakė pašnekovas.
KELIAMI
DIDELI REIKALAVIMAI
Dažniausiai, anot S. Čekanausko, ūkininkai paramos kreipiasi norėdami įsigyti naujos žemės ūkio technikos.
Kiek mažiau pinigų prašoma statyboms, nes joms keliami dideli reikalavimai. Kompensuojamos tik naujos statybos, vykdoma griežta priežiūra bei kontrolė. Statant negalima naudoti senų medžiagų, pavyzdžiui, plokščių ar plytų iš nugriautų gyvulininkystės fermų.
S. Čekanauskas patikino, kad žemdirbiams, įgyvendinusiems projektus, pinigai pervedami praėjus vienam dviem mėnesiams po projekto įgyvendinimo, kartais net dar greičiau. Nemažai priklauso ir nuo projekto sudėtingumo. Jeigu perkama daugiau įrengimų ar technikos, užsitęsia patikros, atsiskaitymas būna sudėtingesnis. Tačiau jeigu perkamas vienas stambus įrenginys, atsiskaitoma be didelio vargo.
PROJEKTAI
VERTINAMI SOSTINĖJE
Ūkininkai, norintys gauti ES paramą, pirmiausia turi kreiptis į apskrityje veikiantį Nacionalinės mokėjimų agentūros skyrių. Jo darbuotojai konsultuoja besikreipiančiuosius, padeda sutvarkyti dokumentus ir juos perduoda Vilniuje dirbantiems specialistams. Šie peržiūrėję projektus nusprendžia, kurie yra tinkami finansuoti.
S. Čekanauskas pasidžiaugė ūkininkų daroma pažanga savišvietos srityje.
„Daugėja ūkininkų, kuriems konsultacijų reikia labai mažai, jie reikiamą informaciją susiranda internete, spaudoje, ir atneša jau užpildytą paraišką, mums belieka sutikrinti visus reikalingus dokumentus“, – kalbėjo NMA Telšių skyriaus vedėjas.
TIKI,
JOG PINIGAI SUGRĮŠ
Žemalėje ūkininkaujantis Paulius Pocevičius ES paramą šiemet ruošiasi gauti pagal Nitratų ir Pieno direktyvas.
„Valstybinėje vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje“, remiantis nitratų direktyva, numatytos gyvulininkystės ūkių keliamos taršos priemonės, svarbiausia iš jų – mėšlidžių ir srutų kauptuvų įrengimas.
Pienininkyste ir augalininkyste besiverčiantis P. Pocevičius šiuo metu stato šiuolaikišką, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią mėšlidę. Pernai ūkininkas įsirengė kaupyklą, o iki rugsėjo mano pabaigti įrengti srutų rezervuarą.
Vien rezervuarui įrengti reikia maždaug 100 tūkst. litų. P. Pocevičiaus gaunama parama siekia mažiau nei 50 proc. projekto vertės. Mat prieš beveik trejus metus, kai ūkininkas teikė paraišką, augino šiek tiek mažiau gyvulių nei dabar, o paramos dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į gyvulių skaičių.
Nors finansuojamas ne visas projektas, o tik dalis jo, ūkininkas nenusimena. Jis įsitikinęs, kad investuoti pinigai sugrįš.
DIDELIŲ
SUNKUMŲ NEPATYRĖ
P. Pocevičius teigia didelių sunkumų tvarkydamas dokumentus paramai gauti nepatyręs. Vienintelis nesklandumas buvo užsitęsę projektavimo darbai.
„Perkantiems techniką lengviau nei užsiimantiems statybomis. Kadangi nusprendžiau įsirengti mėšlidę, reikėjo pateikti jos projektą. Jį rengusi bendrovė vėlavo, todėl teko paraiškos teikimą atidėti vėlesniam laikui. Pateikus paraišką vėl viskas atsistojo į savo vėžes“, –pasakojo žemališkis.
Jokių rūpesčių nebuvę bendraujant su Nacionalinės mokėjimų agentūros Telšių skyriaus darbuotojais, kurie labai greitai atlikdavo savo darbus. O štai Vilniuje dirbantys agentūros specialistai, anot P. Pocevičiaus, spartumu nepasižymi, jų stalčiuose dokumentai gerokai užsiguli.
TEKS GERAI
PASKAIČIUOTI
Apie keturiasdešimt melžiamų karvių laikantis žemališkis ūkininkas, baigęs statyti mėšlidę, ruošiasi teikti naują paraišką.
Prisidūręs ES pinigų vyriškis bandys įsigyti naują traktorių bei žemės ūkio padargų.
P. Pocevičius mano, jog atsiradus naujam reikalavimui – privalomajam pasėlių draudimui, ūkininkams teks gerai paskaičiuoti, ar tikrai verta prašyti paramos. Pasėlių draudimas pareikalausiąs nemažų pinigų, o neapsidraudusiesiems parama nebus skiriama.
PRAŠANČIŲJŲ
PARAMOS
GALI SUMAŽĖTI
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas prognozuoja, kad įsigaliojus privalomajam pasėlių draudimui prašančiųjų ES paramos gali sumažėti.
Dabar ūkininkams, anot vedėjo, sunkiausia būna parengti verslo planą, o vėliau nelengva užduotimi tampa ataskaitų rengimas.
Nedaugelis planus parengia patys, dažniausiai tenka samdyti konsultantus, kurių paslaugos nepigiai kainuoja.
„Paramos gavimo procedūros sudėtingos, todėl daug mūsų rajono ūkininkų, nenorėdami niekam įsipareigoti, modernizuoja savo ūkius nesinaudodami parama“, – sakė R. Gramas.
Šerkšnėnuose ūkininkaujanti Genovaitė Jokubauskienė į ES paramą žiūri skeptiškai. Moteris įsitikinusi, kad paprasčiau būna paimti iš banko paskolą nei prašyti paramos.
„ES parama suvaržyta iš visų pusių. Formalumai, įsipareigojimai, nuolatinis tikrinimas – taip ar ne taip varžtelis įsuktas ir panašiai. Pats paprasčiausias pavyzdys: srutvežį pirkti leidžia, o traktoriaus – ne. Tai ar arklys trauks srutvežį?“ – klausia stambaus pienininkystės ūkio savininkė.
Nuotraukos Sigito STRAZDAUSKO ir iš redakcijos archyvo: Gavęs ES paramą P. Pocevičius tikisi įsigyti traktorių bei įvairių žemės ūkio padargų.
