Statistikos duomenimis, nuo kraujotakos bei širdies ligų pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Pasaulinė širdies federacija, siekdama atkreipti dėmesį į problemą, prieš penkerius metus paskelbė Pasaulinę širdies dieną.
Paminėti Pasaulinę širdies dieną mažeikiškius pakvietė Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras.
Mažeikiškiai tą dieną buvo kviečiami nemokamai atlikti gliukozės, cholesterolio, širdies kardiogramos tyrimus, matuotis arterinį kraujospūdį. Atlikus tyrimus, pacientus konsultavo bendrosios praktikos gydytojai.
Per renginį vaistinės „Vingiorykštė“ darbuotojos pristatė homeopatinius preparatus, gerinančius širdies veiklą, reguliuojančius kraujospūdį bei kūno svorį.
AŽIOTAŽO NESULAUKTA
Paminėti Pasaulinę širdies dieną mažeikiškius pakvietė Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras. „Diagnozuoti ligas, konsultuoti, gydyti sugebame. Bet ne mažiau svarbu yra prevencinė sveikatos priežiūra. Šioje srityje gerokai atsiliekame nuo užsienio“, – konstatavo įstaigos vadovas Audrius Stankevičius, pridūręs, kad Širdies dieną siekiama propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Mažeikiškiai tą dieną buvo kviečiami nemokamai atlikti gliukozės, cholesterolio, širdies kardiogramos tyrimus, matuotis arterinį kraujospūdį. Atlikus tyrimus, pacientus konsultavo bendrosios praktikos gydytojai.
Per renginį vaistinės „Vingiorykštė“ darbuotojos pristatė homeopatinius preparatus, gerinančius širdies veiklą, reguliuojančius kraujospūdį bei kūno svorį. Buvo platinami poliklinikos parengti spalvoti lankstinukai, skatinantys rūpintis sveikata.
A. Stankevičius apgailestavo, kad galimybė pasitikrinti sveikatą sudomino tik apie porą šimtų mažeikiškių. Jis pažadėjo, kad tokios akcijos bus organizuojamos ir ateityje, galbūt net nelaukiant Pasaulinės širdies dienos.
PAGRINDINĖ MIRTIES PRIEŽASTIS
Mažeikiškiai buvo pakviesti ir į paskaitą apie širdies bei kraujagyslių ligų profilaktiką. Ją skaitė kardiologė Diana Stravinskienė.
Akcentuota, kad kraujo apytakos sistemos ligos sudaro 46 proc. vyrų mirčių ir 64 proc. moterų mirčių priežasčių.
Širdies ir kraujotakos ligos laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema – tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui.
Remiantis tyrimais apskaičiuota, kad negydoma hipertenzija 10–20 metų sutrumpina žmogaus gyvenimą, o miokardo infarktas – viena iš dažniausių hospitalizuojamų ligonių diagnozių.
Dažniausiai kraujotakos ar širdies ligomis suserga vyresnio amžiaus žmonės. Tyrimais nustatyta, kad jau 13–19 metų amžiaus jaunuoliai turi aterosklerozės požymių.
LIGĄ SKATINAME PATYS
D. Stravinskienė pastebėjo, kad kraujotakos ir širdies ligomis dažniau serga vyrai. Tarp rizikos faktorių yra rūkymas, genetinis paveldėjimas, hipertenzija, netinkamas cholesterolio kiekis kraujuje, nutukimas.
„Ypač didelis pavojus sveikatai iškyla, kai veikia keli faktoriai“, – akcentavo gydytoja.
Susirgti rizikuoja mažai judantys, rūkantys ir valgantys riebų maistą žmonės.
Didžiausią įtaką mirtingumui turi aukštas spaudimas, rūkymas ir cholesterolio nukrypimai nuo normos. Gydytojos duomenimis, išsivysčiusiose šalyse rūkymas lemia apie 20 proc. mirčių.
„Daugelis rizikos veiksnių yra tiesiogiai susiję su nutukimu ir antsvoriu“, – teigė gydytoja.
Nustatyta, kad apie 80–90 proc. nutukusių žmonių serga hipertenzija. Didėjant kūno masės indeksui, atitinkamai didėja ir hipertenzijos rizika.
Nutukimas gali būti aterosklerozės, širdies miokardo infarkto ir kitų ligų priežastis.
ANTSVORIO MAŽINIMAS – KAIP VAISTAS
D. Stravinskienė teigė, kad mažindami antsvorį, riebalų, druskos vartojimą, balansuodami mitybą, vartodami dagiau kalcio, kalio, magnio, sportuodami galime užbėgti ligoms už akių.
Pavyzdžiui, įrodyta, kad per vienerius metus numetus 10 proc. kūno svorio, poveikis kraujo spaudimui gali būti toks didelis, kokį galima pasiekti tik nuolat vartojant antihipertenzinius vaistus.
Izraelyje atlikto tyrimo duomenimis, pagerinti spaudimą galima ir nepasiekus tobulų kūno formų. Tyrimo metu pacientams buvo paskirta dieta – 1080 kalorijų per dieną, nustatytas leistinas suvartoti riebalų, angliavandenių ir baltymų kiekis. Nesilaikant kitų griežtų apribojimų ir dietų buvo pasiekta gerų rezultatų.
PATARIAMA REGULIUOTI MITYBĄ
Medikų teigimu, sumažinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį galima tvarkingai ir sveikai maitinantis. Patariama valgyti liesą mėsą, vištieną ir kalakutieną valgyti be odos, rečiau vartoti žąsieną ir antieną. Daugiau valgyti žuvies (bent kartą per savaitę), ankštinių daržovių, rečiau – virtų ar rūkytų dešrų.
Rekomenduojama valgyti ir gerti liesus pieno produktus, maistui ruošti vartoti aliejų (geriau rapso ar alyvų), dažniau valgyti virtą ar troškintą maistą, rečiau – keptą, saikingai vartoti kiaušinių trynius, kepenų, inkstų patiekalus, vengti bulvių traškučių.
Druskos per dieną turėtume suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį.
„Daugelyje receptų galima per pusę sumažinti riebalų kiekį, vietoje grietinės naudojant kefyrą, vietoje grietinėlės – pieną“, – reziumavo D. Stravinskienė, pridūrusi, kad tik gydytojas gali nuspręsti, kada ir kokius vaistus vartoti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
