Pirmąją kraštiečių sueigą bibliotekininkai surengė 1988 m. Po kelerių metų bibliotekininkai jau buvo pirmieji Šilutės ambasadoriai, paskleidę gerąją žinią, kad į kraštą, kur gyvenimą kuria žmonės ir vanduo, verta sugrįžti, o pasitikdami Šilutės 500-ąsias metines aplankyti Šilutę pakvietė kraštiečius iš viso pasaulio. Juos sutiko bibliotekoje, ant kurios fasado puikuojasi ženklas „Šilutės kraštiečių ambasada“.
Beveik 90 pasaulio kraštiečių sugrįžo, susitiko F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, apsikabino, džiaugėsi vieni kitais, nuveiktais darbais, dalijosi dovanomis, o atsisveikino tvirtai tikėdami, kad čia jie dar ne kartą sugrįš.
Dovanojo knygas, paveikslus, koncertą…
Bibliotekininkai, į kraštiečių sueigą pakvietę garbųjį kraštietį, filologijos profesorių Arnoldą Piročkiną, netrukus sulaukė jo pranešimo apie atvykimą, knygų siuntos bibliotekai. Kartu atvyko ir daugiau 1950-ųjų laidos Šilutės pirmosios gimnazijos bendraklasių, tarp jų – tautodailininkė ir poetė Stasė Šuopytė-Karčiauskienė.
Pastaroji į Pamario kraštą buvo atblokšta per karą iš Šakių, mokėsi Žemaičių Naumiestyje, o vėliau – Šilutės pirmojoje gimnazijoje. „Esu tautodailininkė, ir teptuku, manau, esu nuveikusi daugiau negu plunksna“, – sakė viešnia, nutapiusi per 700 paveikslų. Vieną jų yra įsigijęs Zanavykų muziejus, du darbai puikuojasi Rietavo Oginskių kultūros ir istorijos muziejuje, paveikslas „Rumšiškės“ – Aisčio, kiti darbai – Kaišiadorių, Šakių gimnazijos muziejuose. „Jauna buvau velnių priėdusi“, – valiūkiškai šypsosi poetė, savo kūrybos eiles ir prisiminimus sudėjusi į knygelę „Šiupinys“.
Lietuvos dailininkų sąjungos, Mičigano (JAV) dailininkų asociacijos narė Genovaitė-Skrabulienė, surengusi 24 personalines parodas Lietuvoje, Švedijoje, Izraelyje, JAV, Rusijoje, į Šilutę atvežė ketvirtą savo darbų parodą.
„Labai apsidžiaugiau gautu pakvietimu. Apskritai Šilutėje mano širdis dažniau plaka…“ – sakė dailininkė G. Skrabulienė, kukliai atsistojusi po didžiais ne tik formatu savo kūrybos darbais. Kūrėja džiaugiasi, kad tėvai ją išvežė mokytis į Vilnių, M. K. Čiurlionio meno mokyklą, o vėliau pati pasuko į tuometinį Dailės institutą. Pasirinko tapybą – tai, kas, anot dailininkės, yra jos meilė, paguoda, ašaros, sėkmės ir nesėkmės, išsiliejimas, atsidavimas, išpažintis…
Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Rūta Emigart Čiuželienė sakė, kad šios dailininkės darbuose matanti brandą ir tai, kas telpa žodyje miela: „Į Genovaitės Skrabulienės paveikslus neužtenka žiūrėti – juos reikia išgyventi“. „Kuo ilgiau žiūri, tuo daugiau pamatai“,–tvirtino kiti.
Dailininkė Ina Budrytė Dailės institute sėmėsi freskų kūrybos meno ir monumentaliosios tapybos, tuoj po studijų sukūrė freskų ansamblį, bet didelę sieninę iškeitė į kamerinę tapybą. Tokiam pasirinkimui įtakos turėjo Mykolo Šalkausko tapyba – pamačiusi jo drobes ir pati tuo užsidegė.
„Man ši paroda paliko įspūdį. Manau, kad autorei imponuoja ne vien M. Šalkausko, bet ir V. Antanavičiaus, V. Kisarausko tapyba. Gal ši tapyba sunki žiūrovui, paslaptinga. Tapyba, kuo labiau daugiasluoksnė, sakanti ir tarsi ne viską pasakanti, paliekanti paslaptį, tuo įdomesnė. Inos Budrytės tapyba – archaiška, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vaizdas – primityvus: dailininkė spalvomis kuria įtampą, asociacijas. Jos darbai išsiskiria individualumu“, – sakė kraštietis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas, dailininkas doc. Linas Julijonas Jankus.
Savo kūrybinių darbų – knygų, grafikos paveikslų ciklą – Šilutei padovanojo Aldona Gustas. Autorė savo kūrybinį turtą kartu su tai patvirtinančiais dokumentais atsiuntė bibliotekininkams, su kuriais sieja glaudi per du dešimtmečius besitęsianti bičiulystė.
Aldona Gustas, pasaulyje pripažinta poetė, 1932-aisiais gimė Karceviškiuose (Usėnų sen.), 1939-aisiais su šeima pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, vėliau – į Vokietiją. Yra išleidusi 12 poezijos knygų, kurių posmuose įprasminti jos prisiminimai, jausmai, išgyvenimai ir meilė Pamario kraštui. A. Gustas yra grupės antologijų bei katalogų sudarytoja. Už nuopelnus apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu bei aukščiausiu Vokietijos garbės ženklu – Vokietijos nuopelnų Kryžiumi. A. Gustas kūryba įvertinta ir Lietuvoje – 2006 m. Prezidentas Valdas Adamkus jai įteikė Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį.
„Tikiu, Aldona Gustas mintimis yra kartu su mumis“, – tarstelėjo parodą pristačiusi vyr. bibliotekininkė Virginija Veiverienė. Pasaulio kraštiečių parodų atidarymo metu apie Aldoną Gustas priminė jos eilės, kurias vokiškai ir lietuviškai deklamavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai bei mokytoja Jūratė Gusevienė.
Kraštiečiai apie Šilutę žino daug
Priimdami pasaulio kraštiečius bibliotekininkai prie širdies glaudė kiekvieną apkabindami, dovanodami gerą nuotaiką, stengdamiesi sukurti namų atmosferą, kad kiekvienas pasijustų tikrai sugrįžęs į tėviškę.
Namie kraštiečių laukė ne tik šventė, bet ir žaidimas-viktorina „Taip ir ne“, kurį bibliotekininkai surengė atsiklausę buvusio TV laidų vedėjo A. Valinsko. Sugrįžėliai buvo pakviesti susirungti su Šilutės jaunimu: kas daugiau žino apie Šilutę. Nors Šilutės jaunimas demonstravo greitą mąstymą ir geras žinias, nugalėjo patirtis.
Pasaulio kraštiečiams padovanoti simboliniai metaliniai raktai (nukalė kalvis Darius Vilius iš Vilkyčių) su užrašu odos skiautėje „Sugrįžk, atrakink, įeik…“.
Kraštiečiai rašė palinkėjimus miestui ir miestelėnams Garbės svečių knygoje, į dangų paleido 50 balionų su palinkėjimais.
Laima PUTRIUVIENĖ
Autorės nuotr.: 50 balionų su palinkėjimais pakilo į dangų.
Dailininkei G. Skrabulienei savo knygą „Karpiniai“ padovanojo šilutiškė kūrėja R. E. Čiuželienė.
Į pasaulio kraštiečių sueigą atvyko beveik 90 kraštiečių.
Dailininkė Ina Budrytė
Kraštietė D. Jatautaitė šilutiškiams padovanojo poezijos (aktorius E. Stancikas), vargonų (D. Jatautaitė) muzikos ir solistės R. Preikšaitės koncertą Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
