Susipažinkime: „Santarvės“ prosenelė „Mažeikių tiesa“

Pirmasis „Santarvės” prosenelės „Mažeikių tiesos” numeris išėjo 1945 metų balandžio 10 dieną. Tai buvo LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskrities Vykdomojo komiteto organas. Redaktorius – Z. Skeivys. Tuometinė laikraščio redakcija buvo įsikūrusi Vasario 16-osios ir Laisvės gatvių kampe. Laikraštį spausdino Mažeikių spaustuvė, jo tiražas buvo 5000 egzempliorių.
Tai žinios iš pirmojo laikraščio numerio, kurio titulinis puslapis saugomas „Santarvės” laikraščio redakcijoje. Pirmasis „Santarvės” prosenelės „Mažeikių tiesos” numeris išėjo 1945 metų balandžio 10 dieną. Tai buvo LKP(b) Mažeikių apkomo ir apskrities Vykdomojo komiteto organas. Redaktorius – Z. Skeivys. Tuometinė laikraščio redakcija buvo įsikūrusi Vasario 16-osios ir Laisvės gatvių kampe. Laikraštį spausdino Mažeikių spaustuvė, jo tiražas buvo 5000 egzempliorių.
Tai žinios iš pirmojo laikraščio numerio, kurio titulinis puslapis saugomas „Santarvės” laikraščio redakcijoje.
Jo įvadinis lozungas skelbia:
„Raudonoji Armija savo pergalingais smūgiais palaužė priešo gynybą prie Karaliaučiaus ir veda kovas pačiame mieste.
Vienos rajone Raudonoji Armija sutriuškino priešo pasipriešinimą ir užėmė pietinę ir pietvakarinę Vienos miesto dalį.
Draugai, darbo valstiečiai! pasiruoškime tinkamai pavasario sėjai, kad nepaliktų neapsėta nė viena pėda žemės! Daugiau energijos ir pasišventimo sėjos darbe!”
Pirmame redakcijos straipsnyje „Dar vienas laimėjimas” džiaugiamasi, kad atidaryta Mažeikių spaustuvė ir laikraštį žadama leisti du, o vėliau ir tris kartus per savaitę. Straipsnyje rašoma: „…pirmą kartą viso(s) mūsų apskrities gyvenime pasirodo laikraštis „Mažeikių tiesa”. Pirmą sykį mažeikiečiai turi savo laikraštį, kuriame atsispindės visas jų gyvenimas. Tai dar vienas ryškių įrodymų, kad jokia kita pasauly santvarka nesirūpina tiek mokslo, meno, kultūros, švietimo likimu, kaip tarybinė santvarka.”
„Mažeikių tiesa”, remiama plačiųjų darbo masių, prisidės prie tų didžiųjų Raudonosios Armijos pergalių, prisidės prie greitesnio fašistinio žvėries pribaigimo. Tai bus pats didžiausias mūsų laimėjimas. Toji diena jau artėja!”
Puslapio pabaigoje raginama: „Visi, kaip vienas, bendradarbiaukime „Mažeikių tiesoje!”
Nepavyko rasti daugiau pirmųjų laikraščio numerių, tad apžvelgsime, kuo gyveno, kas rūpėjo „Mažeikių tiesai” antraisiais gyvenimo metais – 1946-aisiais.
Pirmajame dviejų lapų laikraščio numeryje rašoma: „Lemtingieji 1945 metai, tarybinės liaudies pergalių metai – jau praeityje. Prieš akis atsiveria nauji horizontai, naujo socialistinio darbo barai. Taikos meto kūryba, prasidėjusi praeitais metais, vis labiau didėja.”
Daugelis laikraščio straipsnių agituoja tinkamai pasitikti rinkimus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą ir palaikyti Žemaičių krašto kandidatus – Mečį Gedvilą ir Praną Vaitiekaitį. Čia išspausdintos ir jų nuotraukos su gyvenimo aprašymais. Beje, pervertus visą 1946-ųjų metų komplektą, be šių dviejų lietuvių, išspausdintos dar trys nuotraukos: dvi Stalino ir viena Michailo Kalinino prie skelbimo apie jo mirtį.
Pasitaikė laikraščiuose rasti ir tokių žinučių: „Dėl rimtų techninių kliūčių „Mažeikių tiesos“ Nr…išėjo pavėluotai“.
Visuose laikraščių numeriuose daug tarybų valdžią, jos ideologiją propaguojančių straipsnių. Daug tekstų paimta iš Eltos, autoriai pasirašinėjo daugiausia slapyvardžiais: Br. Petronis, Viliotiškis, J. Liepa, Kazimieraitis, P. Gėlutis, Darbuotojas E., Dieglys ir pan.
Nedaug laikraštyje praktiškų patarimų gyventojams. Laikraščio aštuntame numeryje, išėjusiame vasario mėnesį, V. Vasiliauskas straipsnyje „Sutvarkykime sodo ir daržo darbo įrankius“ pataria: „Kad per žiemą nerūdytų, įrankių metalines dalis reikia ištepti riebalais, panaudojant sėmenų aliejų ar pagaliau net prastus riebalus“.
Radome ir tokių aktualijų: „Jau nuo pereitojo Didžiojo karo vokiečiai apkrėtė lietuvius samagonu, išmokydami jo gamybos.
Tad kam rūpi tautos ateitis, jos sveikatingumas, jos medžiaginis pasiturėjimas, – visi kaip vienas į kovą su degtindaryste ir girtavimu!“ ( Viliotiškis. „Į kovą su degtindaryste ir girtavimu“).
Su rubrika „Tarybinis gyvenimas” spausdinami įvairūs feljetonai, kritiniai straipsniai. Viename jų – „Apie Mažeikių valgyklą” Darbuotojas E. rašo: „Valgykloje pietūs duodami nuo 12 iki 14 val. Gaila, kad ne visi darbuotojai gali pasinaudoti tuo pietų laiku. Bet dažnai pasitaiko, kad užėjęs 15–10 min. prieš 14 valandą, jau pietų nebegauni. Gerai dar, jei padavėja „susimyli“ sriubos lėkštę“.
Pažintiniuose straipsniuose to meto gyventojai galėjo paskaityti apie Rusiją, tarybinį Azerbaidžaną, Gruzijos TSR.
Radome ir informaciją su mažeikiškiams pažįstamomis pavardėmis: „Chirurgas drg. Burba atsisveikino su mažeikiečiais ir išvyko dirbti į Telšių ligoninę. Drg. Burbos įpėdiniu – ligoninės vedėju ir chirurgu – lieka jauna, bet gabi ir sėkmingai daranti operacijas, gyd. Stefanija Žilinskytė“.
Feljetone „Kino teatras „Žvaigždė” Dieglys rašo apie nekūrenamas kino teatro patalpas. Kitame straipsnyje apie tą patį kino teatrą pasakoja A. Vėtra: „Pirmaujantis ne tik apskrityje, bet ir respublikoje savo plano išpildyme yra Mažeikių kinas „Žvaigždė“, kuris, ypač paskutiniu laiku, yra padaręs žymią pažangą“.
Mokinius paguosti, matyt, turėjo žinutė „Egzaminus išlaikys visi”: „Apskrities pradžios mokyklose vyksta baigiamieji IV-to skyriaus egzaminai. Remiantis ligšioliniais daviniais, Kušlėnų pradinėje mokykloje egzaminus laikantys 23 mokiniai iš Kušlėnų, Troškučių ir Leckavos kaimų išlaikys visi“.
Pasitaiko ir informacijos apie sportą, daugiausia apie futbolą. Skelbiama, kad Mažeikių „Žalgirio” futbolo komanda sėkmingai žaidė prieš Šiaulių „Lokomotyvą“, Tauragės „Taurą“, Telšių „Džiugą“, Vilniaus „Spartaką“, Liepojos „Dinamo“ komandas. Minimi geriausi žaidėjai: Ignotas, Petrauskas, Vitkus, Kiudulas, Motiejūnas. Apie tai rašo P. Giedraitis ir A. Tarvydas.
Su rubrika „Iš teismo salės” pasakojama apie teisme nagrinėtas bylas. Viename tokių straipsnių „Už kyšio ėmimą” rašoma: „Šiomis dienomis Mažeikių Liaudies Teismas nagrinėjo Viekšnių valsč. Gudų apyl. vykd. k-to pirmininko Klovo Jono bylą“.
Šis žmogus iš stambaus Gudų apylinkės buožės Erlecko Broniaus paėmė 4000 rub. kyšį ir teismas jį „nubaudė 4 m. laisvės atėmimu, su jam priklausančio turto konfiskavimu ir atimant 3 metams pasyvines rinkimų teises“.
Laikraštyje tais metais buvo pasakojama ir apie kai kurias kitas Mažeikių aktualijas: tvarkomus kelius, durpių ir plytų gamybos spartinimą, ruošimąsi prie Jautakių malūno statyti elektrinę, per dideles naudojimosi keltu per Ventą ties Leckava kainas.