Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Mažeikiuose vėl atsiras futbolo teisėjų brigada: trys devyniolikmečiai jau žengė didelį žingsnį to link.
VIENAŠALIŠKAI
TEISĖJAUTI
NEĮMANOMA
Jau seniai mūsų futbolo ekipos susidurdavo su problema, kad nėra kam teisėjauti ne tik vyrų, bet ir jaunųjų futbolininkų varžyboms: į Mažeikius atvykdavo teisėjų brigados tai iš Plungės, tai iš Šiaulių, tai iš Telšių.
„Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos sekretorius Edmundas Mieliulis jau seniai mane atakavo su prašymu: skirk vaikų mokytis teisėjavimo, nejaugi Mažeikiai bus išskirtinis rajonas, kuris neturi savo teisėjų brigados? Vis dėlto tai juk yra oficialumas, apranga, be to, ir uždarbis. Pakalbinau savo kelis auklėtinius, pastarieji sutiko pabandyti“, – pasakojo mažeikiškis futbolo specialistas Nerijus Gudaitis.
Pirmąjį „krikštą“ vaikinai gavo „Santarvės“ bei Mažeikių sporto centro rajone rengiamuose futbolo turnyruose, salės futbolo rajono pirmenybėse. O jau šio sezono pabaigoje devyniolikmečiai Tomas Kizevičius, Tomas Bardauskas ir Renaldas Gergždys teisėjavo Mažeikių sporto mokyklos auklėtinių aukščiausios lygos varžyboms su Kėdainiais, Alytumi ir Klaipėda.
„Vienašališkai teisėjauti neįmanoma – rungtynių protokole abiejų ekipų treneriai įrašo pažymį, gali pateikti protestą, o tai gresia sankcijomis ir teisėjo karjeros pabaiga. Galiu pasidžiaugti: trejeto mažeikiškiams teisėjams nebuvo parašyta, vien ketvertai ir penketai. Visas trejas jų rungtynes stebėjo iš Telšių atvykę tikrintojai, kurie priekaištų taip pat neturėjo“, – pasidžiaugė futbolo treneris.
Dabar mažeikiškiams suteikta jaunojo teisėjo kategorija, po kursų jie laikys egzaminą pirmajai teisėjo kategorijai, kuri leis visai brigadai teisėjauti vyrų šalies antrosios lygos pirmenybių rungtynėms.
ATSAKOMYBĖS
VAIKINAI NESIKRATO
Aikštės teisėju mažeikiškių brigadoje dirba Tomas Kizevičius, kiti jo vienmečiai – šoniniai teisėjai.
„Sunkiausia, kaip jau spėjau įsitikinti, – kai ant tavęs šaukia komandų treneriai. Jiems, beje, ir aikštėje esantiems futbolininkams, visada atrodo, kad jie yra skriaudžiami. Tuo tarpu man atrodo visiškai kitaip, todėl reikia užsiauginti didžiulius „šarvus“, kad nekreiptum dėmesio į replikas. Paragavęs teisėjo duonos, dabar jau visiškai kitaip reaguoju į jo veiksmus ir švilpukus, kai pats žaidžiu futbolą“, – sakė T. Kizevičius, kuris sėkmingai gina „Mažeikių“ ekipos garbę.
Vaikinas pripažino, kad teisėjauti yra sunkiau negu žaisti futbolą: tai labai atsakingas darbas, teisėjo klaidos gali ne tik sugadinti žaidimo grožį, bet ir paversti niekais futbolininkų darbą treniruotėse.
„Juk neteisingai paskirtas ar nepaskirtas vienuolikos metrų baudinys gali taip palaužti žaidėjus, kad jie neatsigaus iki rungtynių pabaigos. Kol kas dar per teisėjautas rungtynes jo neteko skirti, todėl stengiuosi apie tai negalvoti, manau, kad viskas išsispręs savaime.
Galiu pasakyti, kad labiau pavargstu, kai žaidžiu futbolą, o ne teisėjaudamas: daug padeda šoniniai teisėjai, kuriais visiškai pasitikiu“, – apie naujojo darbo sunkumus pasakojo Tomas.
Su keiksmažodžiais, pasak teisėjo, jis kovojąs paprastai: jau eidamas į aikštę pasako – žaidžiame be keiksmažodžių. Pirmą kartą išgirdus – žodinis įspėjimas, antrą kartą – taip pat, o štai trečią kartą jau rodoma geltona kortelė, kuri labai greitai apramina žaidėjus.
„Dabar laukiame kursų, po kurių jau galėsime teisėjauti ir vyrų rungtynėms. Ar nebijome atsakomybės? O ko jos bijoti: esame jauni, norime teisėjauti, juk reikia kažkam tai daryti“, – juokėsi vaikinas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.: Mažeikiškių teisėjų brigados – T. Bardausko (iš kairės), T. Kizevičiaus ir R. Gergždžio – veiksmai buvo įvertinti gerai.
