Nesusitvarkantys su paaugliais tėvai jų atsisako ir atiduoda į Globos namus.
Globos namuose gyvena tėvus turintys vaikai: tėvai, nebesusitvarkę su atžalomis, jų tiesiog atsisakė.
Su šiomis šeimomis dirbantys specialistai tvirtina, kad nesusikalbėjimas atskleidžia auklėjimo spragas, o vaiko atidavimas į valdiškus namus problemos neišsprendžia.
KASMET – PO KELETĄ
Šiuo metu Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose gyvena trys vaikai, kurių tėvai yra atsisakę. O atsisakė dėl to, kad nebesugebėjo suvaldyti savo atžalų.
Įstaigos direktorė Birutė Vaičkienė „Santarvei“ tvirtino, kad visi tėvai šių vaikų atsisakė dėl blogo jų elgesio.
„Nelanko mokyklos, neklauso tėvų, eina ir daro, ką nori. Vieni kreipiasi į specialistus, psichiatrus pagalbos, įvairius konsultantus.
Kitiems padeda, o kurie jokių rezultatų nemato, kreipiasi į vaiko teises pagalbos ir paprastai tokių vaikų atsisako,“ – vadovė paaiškino tokių vaikų atsiradimo globos namuose priežastis.
B. Vaičkienė prisiminė, kad pirmą kartą apie tokią šeimos tragediją ji sužinojo prieš septynerius metus. Nuo tol kone kiekvienais metais iš šeimos išstumiama ir globos namuose apsigyvena po vieną du vaikus.
Globos namų direktorė atkreipė dėmesį, kad tokios tragedijos nutinka toli gražu ne vien tik didelių problemų turinčiose šeimose. Vaikų globą valdiškiems namams perleidžia ir visuomenės vadinamos „tvarkingos“, iš kitų neišsiskiriančios šeimos.
RYŠYS NUTRŪKSTA
Visais šiais atvejais šeimos atsisakė vyresnių vaikų – paauglių nuo penkiolikos metų.
Prisiminusi visas tėvų paliktų vaikų istorijas, B. Vaičkienė atkreipia dėmesį, kad nė vienas paauglys neaugo šeimoje vienas – visi turėjo brolių ar seserų. Tačiau tiek tėvai, tiek broliai ar seserys su atstumtuoju visiškai nutraukia ryšius. Probleminių vaikų į savo šeimą nenori priimti ir globėjai. Tad tokie vaikai valdiškoje įstaigoje gyvena iki pilnametystės.
„Paprastai tokių vaikų niekada nesusigrąžina. Tėvai jų atsisako, sutinka mokėti alimentus ir netgi kreipiasi į teismą, sutinka, kad būtų ribojamos jų teisės,“ – globos namų vadovė paaiškina, kodėl vaikai užsilieka namuose.
B. Vaičkienė pasakoja, kad vaiko atsisakę tėvai juo visai nebesirūpina. Dažniausiai nė nepaskambina pasiteirauti, kaip jam sekasi. Ryšio su tėvais nebeužmezga ir iš globos namų išėję jaunuoliai. Direktorė prisiminė neseniai apsilankiusius du buvusius auklėtinius. Jie gyvenimą „apsitvarkė“, dirba užsienyje, tačiau su tėvais nebendrauja.
„Čia yra tokia situacija, kada abi pusės jaučiasi teisios ir viena kitai nenori nusileisti,“ – apgailestavo direktorė.
AUKLĖJIMO SPRAGOS
Kas šeimoje turi nutikti, kad tėvai priimtų sprendimą atsisakyti vaiko? Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas juristas Vladas Narmontas pabrėžia, kad priežastys slypi auklėjime.
„Neskyrė pakankamai dėmesio savo vaikams, neskiepijo tikrųjų vertybių, kurios yra reikalingos vaikui. O rezultatas išėjo toks, kad vaikas pats save auklėja gatvėje, didelę įtaką daro draugai. Tada nebesusišneka su tėvais, kelia jiems labai didelius reikalavimus, nebeklauso jų, nebejaučia pagarbos tėvams,“ – prasto auklėjimo pasekmes vardijo juristas.
Vaiko teises ginantis specialistas „Santarvei“ pasakojo, kad tėvai kreipiasi į skyrių pagalbos, tačiau dažniausiai tai būna per vėlai. Paauglį labai sunku pakeisti.
„Jis neprisileidžia specialistų, jis jau turi susikūręs savo aplinką. Reikia užkariauti jo pagarbą, kad jį galėtum paveikti. Pirmiausia tokią problemą reikia įžvelgti daug anksčiau, kad neišsivystytų į gana gilią krizę,“ – tėvams patarė V. Narmontas.
Juristas pastebėjo, kad probleminių vaikų amžius jaunėja – tėvai nebesusitvarko jau su septynmečiais devynmečiais.
SUTAIKYTI NEPAVYKSTA
Anksčiau atsisakyti vaiko buvo paprasčiau – užteko procedūrą patvirtinti pas notarą.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus juristas V. Narmontas „Santarvei“ paaiškino, kad dabar tokia šeima įtraukiama į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
„Kai tėvai vaiko nebepriima į savo šeimą, jis apgyvendinamas globos namuose. Su šeima dirba specialistai. Bet dažniausiai, jei tėvai ryžtasi tokiam žingsniui, jie yra apsisprendę, ir nieko nepakeisi. Po tam tikro laiko Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Padėtį šeimoje bandoma pataisyti ir po jos skilimo, bet dažniausiai nepavyksta. Kai jau patenkama į globos namus, jie pyktį jaučia vieni kitiems – ir tėvai vaikui, ir vaikas tėvams,“ – sakė juristas.
V. Narmontas „Santarvę“ informavo, kad per metus teismui pateikiama apie dešimt dvylika ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo. Į šį skaičių įtraukiamos ir tos šeimos, kur tėvai patys atsisako savo vaikų, ir tos, iš kurių vaikai paimami dėl socialinių problemų.
Juristas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais vieni tėvai vaiką susigrąžino: „Tėvai suprato, kad klydo, ir per porą metų sugebėjo susitvarkyti ir susigrąžinti vaiką. Tačiau tokie atvejai reti“.
PROBLEMOS NEIŠSPRENDŽIA
Vaikus į globos namus grąžina ir juos globoti pasiėmę mažeikiškiai. Dėl tos pačios priežasties – su paaugliais nebesusitvarko.
„Pastaruoju metu – ypač daug. Kai prasideda visokios audros ir vaikai nori išreikšti save, dažnai nebesutampa interesai. Globėjai nori matyti tokį vaiką, kokį jie įsivaizduoja, kokio nori. Apskritai sunku priimti vaiką besąlygiškai,“ – pasakojo B. Vaičkienė.
Su sunkiais vaikais dirbančių specialistų pasiteiravome, ar tėvams, globėjams atsisakius sunkių vaikų, problema išsprendžiama. Atsakymas vienareikšmis – ne.
„Tik tėvams ramiau, jie sako – bent naktį ramiai miegu, žinau, kad jis yra pavalgęs ir saugus. O vaikas skleidžia pyktį. Jis prasiveržia begaliniu blogu elgesiu, agresija, smurtu ir panašiai. Juk pyktis kažkaip turi išeiti,“ – auklėtinius apibūdino globos namų vadovė.
Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Salvinija Lukšienė paantrina: „Tėvai tiesiog nusikrato nešvarių batų, kuriuos jiems sunku nešioti. O problema neišsprendžiama. Tie vaikai tampa agresyvesni, nebepasitiki suaugusiaisiais, jiems keršija, maištauja, pyksta, žudosi, gąsdina“.
PAGALBA VISAI ŠEIMAI
Su atžalomis nesusikalbančioms šeimoms pagalbą teikia socialiniai darbuotojai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais laukia ilgalaikis darbas tiek su vaiku, tiek su šeima. Abiem suteikiama psichologinė pagalba. Jei problema yra vaikas ir jis kelia grėsmę aplinkai, toks jaunuolis baudžiamas – išsiunčiamas į socializacijos centrą.
Tarnybos direktorė S. Lukšienė įsitikinusi, kad normali šeima savo vaiko globos namams neatiduotų, o problemas bandytų spręsti.
„Įsivaizduoju, kad tose šeimose yra problemų. Ten jų slypi daug daugiau, negu mes žinome.
Tvarkingų šeimų tėvai, kurie neturi jokių ligų ar bėdų, nepaliktų vaiko, reikėtų iščiupinėti tą atvejį nuo…iki…“ – pasakojo psichologė.
Specialistė sako sulaukianti tėvų, kurie skundžiasi nesutarimais su vaikais, bet nė vienas neketino problemų spręsti drastiškai – atiduoti atžalą į globos namus.
„Su konkrečiais atvejais nesu susidūrusi. Tad aš nežinau, kodėl tėvai nesikreipia į mus pagalbos. Gal jie važiuoja kažkur kitur?“ – samprotavo tarnybos direktorė.
Anot S. Lukšienės, tėvai kartais nedrįsta prašyti pagalbos, nes gėdijasi savo vaikų. Ypač jei vaikai pradeda savo tėvus mušti…
REIKIA KRIZIŲ CENTRO?
Specialistų nuomonės išsiskiria dėl pagalbos šeimai pakankamumo. Tarnybos direktorė S. Lukšienė įsitikinusi, kad pagalbos šeimoms rajone užtenka.
„Kas nori, tos pagalbos sulaukia. Turime keturis psichologus, metame kitus darbus, operatyviai susitvarkome. Taip, reikia kartais mėnesį palaukti, bet atsilaisvinusios iškart paimame. Yra Psichikos sveikatos centras, galų gale, jei patys negalime susitvarkyti, siunčiame toliau pagal paskirtį,“ – paaiškino S. Lukšienė.
Tuo tarpu B. Vaičkienė samprotauja, jog šeimų iširtų mažiau, jei rajone atsirastų šeimos krizių centras.
„Ne visur tokie dalykai yra. Didesniuose miestuose yra krizių centrai, turbūt ten kreipiamasi pagalbos, ten vyksta komandinis darbas. Mes visi (specialistai, dirbantys su probleminiais vaikais – K. V.) žinome šią spragą ir galbūt ateityje tai bus išspręsta. Tarpinstitucinis bendravimas, ryšiai yra silpni,“ – kalbėjo direktorė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus juristas V. Narmontas sutinka, kad toks centras duotų naudos: bet kuri priemonė, nukreipta tai problemai spręsti, pagelbėtų.
TRŪKSTA PINIGŲ
Su probleminiais vaikais tenka dirbti ir mokyklų bendruomenėms. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus samprotauja, kad vaikai tėvų globą iškeičia į gatvę ir dėl psichologinės įtampos šalyje, dėl ekonominės negerovės.
„Ką vaikas girdi šeimoje? Visur vis kalbama, kad viską mažins, viskas eis blogyn ir blogyn. Tūkstantį kartų pasakyk protingam žmogui, kad jis kvailas, tai jis ir suabejos. Šitoje terpėje vaikai augo. Dabar mes nebegalime kaltinti tarybinio palikimo. Jau užaugo nauja karta,“ – kalbėjo vedėjas.
A. Stonkus apgailestauja, kad tėvai neįtikina vaiko lankyti papildomojo ugdymo užsiėmimus. Šiuo klausimu negailestinga ir pati šalies švietimo politika – dėl nacionalinio taupymo šiai sričiai nurėžiami pinigai.
„Kiekvienas litas, atimtas iš papildomojo ugdymo, tai po vieną plytą į naują kalėjimą. Jeigu nėra kuo užsiimti, tada juos užima gatvė, – kalbėjo A. Stonkus ir pridūrė, kad abejoja visokių krizių centrų naudingumu: – Kuo gali padėti šeimos krizių centras, jei aš neturiu darbo? Jeigu man reikia išlaikyti šeimą, mokesčius mokėti, pasiėmęs esu paskolas? Kada aš neturiu už ką nusipirkti duonos, o penki milijonai skiriami Premjero rezidencijai remontuoti – va, čia jums ir šeimos krizė.“
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Specialistai teigia, kad išsiskyrusių šeimos narių ryšys neatsinaujina: abi pusės jaučiasi teisios ir viena kitai nenusileidžia.
