Valdininkų nuomone, šiukšles kaupia… butai

Kitąmet daugiabučių namų gyventojams mokestis už šiukšlių surinkimą gali išaugti keturis ar penkis kartus. Ypač tai turėtų pajausti vieno ar dviejų kambarių butų savininkai. Ketinama nebekreipti dėmesio, kokia gyvenamojo būsto kvadratūra bei kiek žmonių ten gyvena. Vienas iš suvienodinto mokesčio argumentų – esą dideliuose butuose gyvena tik vieniši pensininkai.
Šiandien Taryba turėtų svarstyti sprendimo projektą dėl Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo. Politikai spręs, kas mūsų rajone yra atliekų turėtojai: butai ar žmonės.
PRAŠĖ NUSPRĘSTI
Pirmadienį Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto nariai svarstė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatų projektą. Jame nurodoma, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos už komunalinių atliekų tvarkymą mokės gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, daugiabučio namo butų, individualių namų valdų, garažų, sodų valdų savininkai, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai.
Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa akcentavo, kad visos keturios Telšių apskrities savivaldybės turi patvirtinti vienodus vietinės rinkliavos nuostatus. Telšių ir Plungės rajonų savivaldybės juos jau patvirtino, o Rietavas laukia mažeikiškių sprendimo.
Anot A. Žiulpos, nuostatus rengusi darbo grupė nesutarė, ar galima tvirtinti tokį dokumentą neturint komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių bei nežinant mokesčių skaičiavimo metodikos.
„Tačiau būtina kuo greičiau išspręsti klausimą, kaip bus skaičiuojama rinkliava. Telšių ir Plungės tarybos nutarė skaičiuoti nuo buto. Taip buvo pasiūlyta pirminiame variante. Mes svarstėme, kad logiškiau būtų skaičiuoti nuo žmogaus. Norėtume, kad Ekonomikos komitetas nuspręstų, kuria kryptimi mums toliau dirbti“, – sakė vedėjas.
KATĖS MAIŠE
Rimantas Norkus priminė, kad prieš kelerius metus buvo siūlyta komunalinių atliekų tvarkymo mokestį skaičiuoti nuo butų kvadratūros. Tačiau pasipylę skundai Savivaldybės tarybą privertė pripažinti, kad ne kvadratai, ne butai šiukšlina, o žmonės.
„Manau, kad reikėtų skaičiuoti nuo žmogaus, nors ir kaip sunku būtų tai padaryti. Jeigu priimsime tokį sprendimą, sulauksime daug ginčų, nesusipratimų“, – įsitikinęs Tėvynės sąjungos narys.
Jono Mažeikio nuomone, pirmiausia turėtų būti parengtos ir patvirtintos komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės ir tik tada būtų galima pradėti kalbėti apie vietinės rinkliavos nuostatus. Juolab parengtame projekte yra nurodoma, kad vietinės rinkliavos baziniai dydžiai yra apskaičiuojami vadovaujantis Tarybos patvirtintomis taisyklėmis. Taip pat turėtų būti numatyti vietinės rinkliavos skaičiavimo kriterijai ne tik daugiabučių namų butų savininkams, bet ir individualių valdų turėtojams, įmonėms, bendrijoms. Kol kas visa tai nėra parengta.
„Gaila, kad toje darbo grupėje neradome bendros kalbos, – apgailestavo politikas. – Reikėtų daugiau padirbėti prie to klausimo. Suprantu, kad lengviausia mokestį skaičiuoti nuo butų, tačiau manau, kad jis labai neigiamai atsilieps mažesnius butus turintiems ir vienišiems žmonėms. Kadangi tarifų nežinome, esame kaip katės maiše – nežinome, ką tvirtiname“.
MOKĖS
PENKIS KARTUS DAUGIAU
Nors Tarybos nariams dar nėra pateikti mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą tarifai, tačiau jau dabar aišku, kad 3–4 kambarių butų savininkams šis mokestis išaugs beveik pusketvirto karto, o 1–2 kambarių savininkai bus priversti mokėti beveik penkis kartus daugiau.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys stebėjosi, kaip galima taikyti vienodą mokestį ir tiems, kurie gyvena 18 kv. m bute, ir tiems, kurių buto dydis siekia 100 kv. m.
„Juk mažiausiuose butuose gyvena labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės“, – svarstė socialdemokratas.
UAB „Telšių RATC“ (Regiono atliekų tvarkymo centras) direktorius Vidimantas Domarkas suskubo nuraminti politikus. Esą dažniausiai 4 kambarių butuose gyvena vieniši pensininkai, o prasigyvenę piliečiai nusiperka namus.
„Daugiausia žmonių gyvena vieno ar dviejų kambarių butuose“, – metodikos logiškumą bandė įrodyti direktorius.
Pasak V. Domarko, būtų galima skaičiuoti ir nuo buto kvadratūros, tačiau tada kiltų klausimas, ar didesnis butas daugiau šiukšlina.
„Didelę skriaudą gali pajusti vieniši žmonės. Tačiau jūs juos žinote, todėl Savivaldybė galėtų kompensuoti. Visoms kitoms grupėms kainos pakilimas bus visai normalus – nieko tokio, jei padidės tris su puse ar keturis su puse karto“, – sakė V. Domarkas.
„Telšių RATC“ vadovas teigė negalįs dabar pasakyti, kokie bus komunalinių atliekų tvarkymo tarifai, nes nežinąs, kiek atliekų bus surinkta. Pagrindinė brangimo priežastis – iš Mažeikių šiukšles reikės vežti net 60 km, iki Jerubaičių sąvartyno. Be to, į kainą bus įkalkuliuotas ir „Telšių RATC“ administracijos išlaikymas bei 3,5 mln. litų paskola.
Pastebėjęs politikų abejones, V. Domarkas pareiškė, kad trys savivaldybės jau patvirtino šiuos nuostatus (kažkodėl pamiršo, kad Rietavo savivaldybės taryba šio klausimo dar nesvarstė – V. S.), o jeigu mažeikiškiai galvoja, kad jie netinkami, tegul parengia atskirą sistemą.
„Tačiau ji papildomai kainuos“, – nepamiršo pagąsdinti direktorius.
NEŽINO, KAIP IŠSPRĘSTI
Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius bei „Telšių RATC“ valdybos pirmininkas Bronius Kryžius įsitikinęs, kad šiuo atveju visus tenkinančio varianto neįmanoma rasti.
„Dabar puikiai žinome, kad Mažeikiuose už individualių valdų komunalinių atliekų tvarkymą moka daugiabučių namų gyventojai. Taip pat gerai žinome, kad mūsų mieste nėra laisvų butų ir kad labai daug gyventojų išvyksta į užsienį. Galima išsiaiškinti, kiek gyventojų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, tačiau nežinome, kaip pasiekti, kad ta duomenų bazė visą laiką būtų tiksli“, – kalbėjo B. Kryžius.
Savivaldybės administracijos direktorius įspėjo, kad atsijungimas nuo kitų trijų Telšių apskrities savivaldybių Mažeikiams kainuotų labai brangiai. Be to, ne Mažeikių rajono savivaldybė esanti kalta dėl sąvartyno vietos parinkimo.
„Jūsų klausimai teisingi, bet nežinome, kaip juos išspręsti“, – teisinosi „Telšių RATC“ valdybos pirmininkas.
KODĖL PATVIRTINO?
Ekonomikos komiteto narių nuomone, priėmus siūlomus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatus, gyventojai gali pradėti teismuose ieškoti teisybės. Ir būsią teisūs.
„Kažin kodėl Plungė ir Telšiai juos patvirtino“, – gūžčiojo pečiais politikai.
Telšių rajono meras Vytautas Urbanavičius „Santarvei“ teigė, jog geresnio varianto nerasta. Jo nuomone, dėl didelės gyventojų migracijos būtų sudėtinga vietinės rinkliavos mokestį skaičiuoti pagal daugiabučio namo bute gyvenančių žmonių skaičių. Ir pati apskaita labai pabrangtų.
„Jums reikėtų ramiai tą dalyką išsiaiškinti, ir viskas taptų aišku. Bet kokia rinkliava nėra absoliučiai teisinga. Šį mokestį galima pavadinti solidarumo mokesčiu, nes turtingieji mokės daugiau už skurdžiau gyvenančius“, – teigė Telšių rajono meras.
Jis nepanoro paaiškinti, apie kokį solidarumą jis kalbąs ir kur nuostatuose parašyta, kad turtingieji mokės daugiau.
Telšių rajono savivaldybės administracijos mokesčių, žemėtvarkos ir ekologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Račkauskas sakė, jog „Telšių RATC“ vadovai nuolat pykdavo, kad Telšiai „velkasi iš paskos“.
„Buvo labai daug klausimų dėl paties Jerubaičių sąvartyno, mūsų rajonui nelabai palankių sprendimų. Dabar Taryba, matyt, norėjo parodyti, kad nestabdo šito proceso. Iš tikrųjų tas klausimas labai svarbus visiems. Rinkliava bus įvedama nuo kitų metų pradžios, tad jeigu tarp tarybų atsiras kokių nesutarimų, bus derinama. Šių vietinės rinkliavos nuostatų esmė – padengti „Telšių RATC“ kaštus. Šios įmonės darbas negali būti nei pelningas, nei nuostolingas“, – teigė R. Račkauskas.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauk.: Prognozuojama, kad 1–2 kambarių savininkai už šiukšlių išvežimą bus priversti mokėti beveik penkis kartus daugiau.