Žiūrovams svarbiausia ne oras. Dvi dienas vykusi Žemaičių dūdų šventė tai tik patvirtino. Saulėta pirmoji renginio diena sulaukė gerokai mažiau žiūrovų nei antroji, nuo labo ryto šventės dalyvius merkusi lietumi. 16 orkestrų, daugiau nei tūkstantis dalyvių – tokia būtų trumputė šventės aritmetika. 
IŠJUDINTI SUNKU
Viekšniuose, Ukrinuose, Sedoje, Židikuose ir Šerkšnėnuose groję pučiamųjų instrumentų orkestrai vakarop persikėlė į Mažeikius. Penktadienio pavakarę Laisvės ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje pastatytoje scenoje grojo ne tik Lietuvos muzikantai.
Koncertavo Mažeikių muzikos mokyklos orkestras, jį keitė čekai. Ilgai laukta atvažiuojančių estų. Dėl jų kiek pakoreguota programa – į sceną vietoj jų lipo kariškiai. Kauno oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras Mažeikiuose koncertavo pirmąkart. Sunkiai scenoje nustygęs orkestro vadovas kapitonas Ričardas Kukulskis bandė išjudinti ir stoiškai jų pasirodymą stebėjusią publiką.
Neseniai į Mažeikius atvykusi gyventi latvė stebėjosi, kaip žiūrovai gali ramiai stovėti, skambant uždegančiai muzikai. Drąsiausia pasirodė jaunuolių iš Čekijos pora, šokio ritmu sukinėjusis prieš sceną ir fotografuojama draugų. Vėliau įsidrąsino ir kai kurie mažeikiškiai, tarp jų buvo ir latvė. Daugiau buvo šokančius aptarinėjančių, nei bandančių pasekti jų pavyzdžiu.
„Trūksta mūsų publikai laisvumo“, – sutiko šventės režisierius Paulius Mylė.
Orkestrus pakeitė džiazo-estrados grupė „Bugs band“ iš Klaipėdos. Ne vienas vėliau į koncertą atėjęs žiūrovas sakė renginiu susidomėjęs vien dėl šios grupės. Šventės režisierius sakė girdėjęs panašių atsiliepimų, nes žiūrovai žino – šie muzikantai sugeba išjudinti.
Laisvės gatvė priminė didmiesčio alėją su šurmuliuojančiais prekybininkais, į lauką išneštais kavinių staliukais.
Penktadienio pavakarė nepašykštėjo gero oro, tik žiūrovų pritrūko. Jų stoką pastebėjo ne tik šventės organizatoriai, bet ir patys žiūrovai.
ŽAIDIMO IDĖJĄ PADIKTAVO ŠIUKŠLIŲ DĖŽĖ
Jaunesni šventės žiūrovai galėjo išbandyti naują žaidimą – helpongą. Šis žaidimas Mažeikiuose buvo pristatytas pirmą kartą, nors sporto leidinyje apie naujausius pastarųjų dešimtmečių žaidimus šalia boulingo, golfo, kitų mažiau žinomų žaidimų minimas ir helpongas. Tai bene pirmasis žaidimas, gimęs Lietuvoje. Jo autorius – vyresnės kartos mažeikiškiams gerai žinomas praeityje garsus stalo tenisininkas Helmutas Lisinas.
Prieš dešimtmetį sugalvotą žaidimą yra išbandžiusi Kazimiera Punskienė, kiti Seimo nariai. Su mėgėjišku žaidimu autorius apvažiavo ne vieną Lietuvos kampelį. Į savo gimtinę atvyko po keleto metų pertraukos ir su tikslu. Kaip pats sakė, reikia ir mažeikiškiams pagaliau susipažinti su kraštiečio sugalvotu žaidimu – savotišku tramplinu į profesionalų stalo tenisą. Helmutas sakė, kad pradžią žaidimui davė švedai, kai šie stalo teniso mėgėjai, viešėdami Lietuvoje, atsisakė žaisti su Lietuvos jaunaisiais čempionais. Kaip išeitį, H. Lisinas pasiūlė pasinaudoti šiukšlių dėže. Tokia buvo helpongo pradžia.
Žaidimas šventės žiūrovus sudomino, neilgai trukus jau būriavosi smalsuolių būrys.
Tuo tarpu vyresnės kartos mažeikiškiams H. Lisinas – tai praeities legenda, ne vienas ėjo ranką jam paspausti ar pasilabinti. Prieš kelis dešimtmečius, anot paties, kai Mažeikiuose dar tegyveno septyni tūkstančiai gyventojų ir gatve pravažiuodavo vos vienas kitas arklys, 17 metų H. Lisinas buvo jauniausias sporto meistras Lietuvoje. Helmutas mano tuomet savo gimtąjį miestą garsinęs taip, kaip dabar AB „Mažeikių nafta“.
ATSIPRAŠĖ UŽ ORĄ
Antrąją šventės dieną lijo. Renginio pradžią skelbusią eiseną nuo Savivaldybės iki stadiono stebėjo po skėčiais pasislėpę žiūrovai. Orkestrų muzikantams įkyri dulksna buvo nė motais. Už kariškių šypsenas pavienės žiūrovės atsilygino plojimais. Tuo tarpu pusnuogės šokėjos kėlė nerimą ir nuostabą senučiukėms.
Šventės režisierius vėliau sakys: „Tai tik parodo, kad į šventę susirinkę dalyviai – profesionalai, pasiruošę dėl žiūrovų dirbti bet kokiomis sąlygomis“.
Telšių apskrities viršininkas Rasas Hofmanas atsiprašė, kad dangus pašykštėjo geresnio oro. Viršininkas pasidžiaugė, kad mažeikiškiai sugebėjo išsaugoti ilgametes tradicijas turinčią šventę.
Kolonos pradžioje bei vėliau šalia Savivaldybės ir apskrities valdžios stovėjusios merginos įmantriais apdarais – „Gabijos“ gimnazijos moksleivės. Jų kurti modeliai iš augalų buvo pristatyti prieš porą savaičių regioninėje stilizuoto folkloro šventėje.
„Žavu! Tegul daugiau žmonių pamato, ką gali mokiniai“, – taip merginų triūsą įvertino jų mokytoja Ingrida Želvytė, sulaukusi kvietimo dalyvauti ir miesto šventėje.
Beveik du mėnesius kurta kolekcija prieš dūdų šventę buvo kiek patobulinta. Savo modelius demonstravusios merginos tikino, kad lietus jų įmantriems „apdarams“ nepakenkė.
IŠTIKIMYBĘ LĖMĖ ATSITIKTINIS POKALBIS
„Pirmosios dūdų šventės įkvėpėjas – buvęs kultūros skyriaus vedėjas Bronislovas Bružas, o ne Songaila, kaip sveikinimo kalboje sakė meras“, – patikslino majoras Justinas Jonušas, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas.
Dimisijos majoras Justinas Jonušas – ištikimiausias Žemaičų dūdų šventės dalyvis. Savotiškas Mažeikių tradicinės miesto šventės metraštininkas. Jis dalyvavo ir prieš 33 metus vykusioje pirmojoje šventėje, o šiemet – jau vienuoliktoje, mat ji vyksta tik kas treji metai.
J. Jonušas „Santarvei“ sakė, kad per tiek laiko šventė pasikeitė ne tik dalyvių gausa bei amžiumi, bet ir išaugo savo meistriškumu. Pasak jo, žemaičių dūdų šventė įdomi vien tuo, kad sugebėjo atlaikyti visus pertvarkymus. Tarybiniais laikais dūdų šventę rengė vos ne kiekvienas miestas ar miestelis, dabar jie visi švenčia savo istorinius gimtadienius. Mažeikiai yra vienintelis miestas, šią tradiciją be pertraukų išsaugojęs iki šiol.
Dimisijos majoras prisiminė, kad šventėje seniau daugiau dalyvaudavo suaugusiųjų iš kolūkių bei įvairių įstaigų. Ne tokie kokybiški buvo ir instrumentai, ir orkestrų muzikantams trūkę meistriškumo. Dabar, anot pašnekovo, padaugėjo jaunimo, kuris groja ganėtinai nelengvus ir sudėtingus kūrinius. Orkestrų pasirodymus paįvairina šokėjos.
„Graži, daug pastangų reikalaujanti šventė“, – sakė J. Jonušas. Į ją, anot kariškio, susirenka savo srities fanatikai. Tarp tokių majoras minėjo tądien koncertavusio Kybartų pučiamųjų orkestro vadovą Antaną Ziegoraitį, Savivaldybės kultūros skyriaus vedėją Angelę Rupkutę.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestras pasitinka garbius svečius, atvykusius valstybinio vizito į Lietuvą. Kaip mažeikiškiams juos pavyksta prišnekinti dalyvauti? J. Jonušas prisiminė, kaip po vienų iš pirmųjų apsilankymų Mažeikiuose, sėdėdamas prie praverto bibliotekos lango, netyčia išgirdo žiūrovų pašnekesį, esą šventė buvusi tokia graži, kokios Mažeikiai dar nebuvo matę.
„Vėliau su muzikantais tarpusavyje pasišnekėjome: jei žmonės po šventės tokius komplimentus sako, kodėl turėtume juos nuvilti?“ – šypsojosi majoras.
ATSKAITOS TAŠKAS – FEJERVERKAI
Dulksnojantis lietus žiūrovų neatbaidė. Jų netgi susirinko daugiau nei pirmąją dieną. Renginio režisierius bei vienas iš vedėjų Paulius Mylė sakė tikėjęsis sulaukti daugiau mažeikiškių. Bet pripažino, kad vietos publika išlepusi ir mažeikiškius nustebinti po naftininkų šventės (gamyklos 25-mečiui skirta šventė prie šašlykinės – aut. past.) – neįmanoma.
„Kai naftininkų šventėje buvusių paklausiau, ką ten matė, jie vardijo lašišą, šašlykus… O kas koncertavo – net neįsidėmėjo, nors ten buvo nemažai Lietuvos žvaigždžių“, – stebėjosi režisierius.
Anot P. Mylės, dabar šventė vertinama tik pagal tai, ar bus fejerverkai. „Tai, kas vyksta ant žemės, žiūrovams nebeįdomu“, – nuoskaudos neslėpė jis. Savo esą daro ir reklama, ypač per televiziją.
„Atvažiuoja koks „čainikas“, kurį dažnai rodo per televiziją, užsiprašo trijų tūkstančių honoraro, nors scenoje būna vienas pats. „Bugs band“ per televiziją nerodo, bet kaip jie sugeba išjudinti publiką, kaip juda scenoje!“ – gyrė režisierius.
Renginio vedėjos Daivos Gedvilienės nuomone, vien šventės vaizdas – ko vertas! Įdėta daug darbo: nuo tokių detalių, kaip iškabinti šventėje dalyvaujančių šalių muzikantų vėliavas, iki baigiamosios visų dalyvių scenos aikštėje. Anot jos, net klausos neturintis žmogus negali ramiai stebėti, kaip gatve žengia grojantys orkestrai.
„Nė vieno varu niekas neatvarė. Žiūrovai patys čia susirinko, vadinasi, jiems įdomu“, – sakė D. Gedvilienė.
Žiūrovai atsirenka, į ką akis šventėje ganyti. Gimnazistės sakė atėjusios palaikyti šokančių draugių, vidutinio amžiaus moteris laukė fejerverkų, tuo tarpu jos sutuoktinį labiau domino alus ir šašlykai. Jaunimėlis jau nuo šventės pradžios, nelaukdamas, kol ši įsilinguos, į parko stadioną tempėsi plastmasinius alaus butelius.
Buvo ir tokių, kurie laukė pirmąkart miesto šventėje pasirodžiusių net trijų mažeikiškių grupių: „DŠ/DŽ“, „Kurtaimatyta“ ir „Mėnulio batai“.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
