Renavo dvarą siekiama padaryti turistų ir mažeikiškių traukos centru. Į projekto pristatymą susirinko mažiau nei dešimtadalis kviestųjų verslininkų. Atėjusieji dvaro pritaikymą verslo ir turizmo reikmėms vertino skeptiškai. 
PROJEKTAS – ATVIRAS PASIŪLYMAMS
Mažeikių muziejui priklausantį Renavo dvarą norima atgaivinti pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybėmis. UAB „Lietuvos paminklai“ skaičiavimu, į XVIII amžiuje statytą Renavo dvarą reikėtų investuoti daugiau nei 12,4 mln. litų. Išankstiniais duomenimis, dvaro ansambliui atgaivinti prireiktų dvejų trejų metų.
Projektą apie Renavo dvaro pritaikymą turizmo reikmėms ruošė struktūrinių investicijų konsultavimo centras „SIKC“ kartu su UAB „Lietuvos paminklai“. Pasak centro direktorės Dalios Budrienės, infrastruktūros sukūrimas būtų tik pirmasis žingsnis. Projektas – dar atviras pasiūlymams.
„SIKC“ dvaro atgaivinimo projektus yra ruošęs ir kitiems rajonams. Paraiškų priėmimas ES struktūrinių fondų lėšoms gauti pradėtas prieš metus. Priimtos 73 paraiškos, tačiau nė vienam projektui parama dar nesuteikta, nors pinigų paklausa daugiau nei trimis milijonais litų jau viršija numatytą skirti sumą – 311,9 mln.
Anot D. Budrienės, Ūkio ministerija dabar labiau užsiėmusi energetika, mokyklų pastatų renovacija nei dvarų atgaivinimu. Tvyro didelė nežinomybė, kuri esą ne į naudą Savivaldybėms.
BŪTINA PASIRŪPINTI NAKVYNE IR MAITINIMU
Ruošiant Renavo dvaro projektą atsižvelgta į tai, ką gali pasiūlyti aplinkiniai rajonai. Kaip Renavo dvaro privalumas, paminėtas geras susisiekimas ir krašto, išsaugojusio paveldą, savitumas. Kaip stiprioji pusė, nurodyta muziejaus ekspozicija, keičiamos parodos bei organizuojamos konferencijos. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje Renavo dvaras unikalus čia įsikūrusiais šikšnosparniais. Dvaras galėtų būti traukos centras verslininkams, užsieniečiams, moksleivių ekskursijoms, tačiau norint tai įgyvendinti reikėtų pasirūpinti svečių apgyvendinimo ir maitinimo infrastruktūros sukūrimu. Čia savaitgalius galėtų praleisti ir mažeikiškiai.
Didžioji dalis (78 proc.) prašomų pinigų būtų skirta pastatų rekonstrukcijai, likusieji – vidui įrengti, techninei dokumentacijai, naujai statybai.
Iš 10 dvaro sodybai priklausančių pastatų rekonstruoti numatoma penkis. Daugiau nei pustrečio milijono būtų skirta rūmų rekonstrukcijai. Antrajame jų aukšte, kur šiuo metu eksponuojamos parodos, siūloma įkurti apartamentus užsienio turistams, jaunavedžiams ar garbiems Savivaldybės svečiams.
Buvusiame svirne būtų galima įkurti kalvę ar amatų centrą, sandėlyje – suvenyrų parduotuvę, dviračių nuomos ir įvairių paslaugų centrą.
Šiuo metu itin apleistame buvusių arklidžių pastate numatoma įkurti motelį – pageidaujantiems pigesnės nakvynės. Maitinimo paslaugoms teikti būtų panaudotas rūmų rūsys, pirmasis aukštas ir terasa.
Verslininkus domino, kokiam klientų sluoksniui orientuotos būsimos dvaro paslaugos. Centro direktorė paaiškino, kad mūsų rajonas Telšių apskrityje sulaukia daugiausia užsienio turistų. Be to, turime tokį gigantą, kaip AB „Mažeikių nafta“.
VERTINO SKEPTIŠKAI
Rekonstruotas dvaras liktų Savivaldybės rankose. Patalpas ji galėtų nuomoti keliems verslininkams arba vienam, į savo rankas perėmusiam pastatų priežiūrą. Anot D. Budrienės, tokiais atvejais populiaru kurti viešąsias įstaigas.
Pristatant projektą pateikti skaičiavimai, kiek verslininkams kainuotų tam tikrų patalpų nuoma. Daugiausia per mėnesį tektų mokėti pageidaujantiems konferencijų salės – 9500 litų. Motelio nuoma atsieitų 7 tūkst. litų. Pigiausiai kainuotų rūsyje apgyvendintų šikšnosparnių nuoma – 350 litų.
Salėje sėdėję verslininkai nuomos kainas pavadino nerealiomis. Jie nelinksmai juokavo, kad įkandamiausia – rūsio su šikšnosparniais nuoma. Su tokiais nuompinigiais dvaro perspektyva esą tolima ir miglota.
Verslo konsultantas Kazimieras Čepys kaip didžiausią grėsmę įvardijo tai, kad dvaro savininkė Savivaldybė, savo rankose turėdama tokį brangų daiktą, nežinos, ką su juo daryti. Jis pasigedo ir rimtesnių vietos rinkos tyrimų.
Verslininkai gan skeptiškai vertino ir patį projektą. Pasak Turizmo ir informacijos centro direktoriaus Pulgio Lumpicko, tai esą parodo ir susirinkusiųjų skaičius. Iš 100 kviestų žmonių į pristatymą atėjo vos keli.
Dvarų atgaivinimo idėją skeptiškai vertina ne tik mažeikiškiai. Pasak UAB „Lietuvos paminklai“ konsultanto Audrio Grybausko, Lietuvos verslininkų požiūris į tokią galimybę investuoti – labai atsargus. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių dvarai tapę turistų ir vietos gyventojų traukos centrais.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos
