Šisbeitauskas
Viename garsiausių šalyje interneto tinklalapių ketvirtadienį perskaičiau, kad sekmadienį, t.y. jau rytoj, Lietuva galės atsigauti nuo ją šią savaitę alinusių karščių. Iškart puoliau žiūrėti, kurios čia dienos informacija: pasirodo, viskas gerai – rugpjūčio 9 diena.
Bet iš tiesų gerai, vis dėlto, ne viskas, net kolegos pradėjo juoktis, jog esame tiek perkaitę, kad pasislėpti nuo saulės jau reikia ieškoti ilgarankovio drabužio ar vasarinės striukės. Aš nežinau, kaip ten kituose šalies miestuose, bet pas mus jokių karščių šią savaitę tikrai nebuvo: tikriausiai visi tai galite paliudyti. Net lietaus netrūko – daugiau ar mažiau pakrapnodavo kone kiekvieną dieną.
Tiesa, lietaus tikriausiai nepastebi Mažeikių miesto gėlynus prižiūrinčios įmonės darbuotojai. To paties ketvirtadienio pavakare, kada gailėjausi, jog nepasiėmiau lietsargio, nes stiprokai lijo, ėjau iš darbo. IR KĄ JŪS MANOT? Matau vaizdelį ir savo akimis patikėti negaliu: žmonės laisto prie Mokesčių inspekcijos gėlinėje pasodintas gėles. Moterys nuo lietaus užsidėjusios gobtuvus, vos ne drebančiomis nuo šalčio rankomis kantriai darbuojasi.
Keistai viskas atrodė, net nesinorėjo tikėti, kad gali vykti tokie dalykai: betrūko dar išvysti dulkes nuo gatvių plaunančią mašiną.
Paskui pradėjau galvoti, kad kažkur kažkas kalbėjo, jog gėlynus tvarkančios bendrovės vadovai yra iš Kretingos. Ten, matyt, ketvirtadienį nelijo, o gal buvo net tie alinantys karščiai, tad valdžia paskambinusi ir liepė laistyti Mažeikiuose gėles. Valdžios klausyti reikia, tai žmonės ir padėjo lietui laistyti gėles.
Jei taip visą vasarą, tai gėlytės ne tik kad nenuvys, bet supus. O paskui už tą itin „reikalingą“ šią vasarą paslaugą bus pateikta sąskaitėlė seniūnijai: ir vėl iš mūsų kišenių bus ištraukta nemenka suma litukų.
Jeigu tą vakarą būčiau, kaip įprasta, iš darbo važiavęs autobusu, tokios įdomybės nebūčiau pamatęs. Bet visko pasitaiko ir autobusuose. Vieną rytą vos įlipus į autobusą dėmesį patraukė vos ne šalia vairuotojo konduktoriaus kėdėje įsitaisiusi moteriškė. Gal ir nebūčiau susidomėjęs ja, jei ne jos garsus pokalbis telefonu. Kai ją pamačiau, telefoninis pokalbis buvo pačiame įkarštyje, visi keleiviai turėjo klausytis jos pašnekesio, taigi, sužinojome įdomių detalių iš tos moteriškės gyvenimo. Pokalbis tęsėsi visą kelią, kol atvažiavome į senamiestį. Sujuokino dar tai, kad prieš išlipdama iš autobuso šnekėtoja neatsisveikino su savo pašnekove, bet pasakė, kad dar paskambins vakare. Še tai tau!
Ir tai dar ne viskas: po kelių dienų ta istorija pasikartojo, tiesa, moteriškė telefonu kalbėjo kiek trumpiau, bet atsisveikindama kažkam pasakė paskambinsianti vakare.
Autobusinės istorijos tuo nesibaigia: jau ne pirmus metus stebiu kitą moterį, kuri, kaip man pasirodė, paniškai bijo bilietų. Tik įdavusi pinigus vairuotojui ji sako, kad bilieto nereikia. Kadangi vairuotojas bilietą keleivei duoti privalo, kartais tai prieina vos ne iki konflikto: užsispyrėlė nenori imti bilieto, nors tu ką. Kartą vairuotojas su piktumais turėjo pakilti iš savo darbo vietos ir nunešti tai poniai bilietą. Suprantu jį: įlipus kontrolieriui už keleivės vežimą be bilieto jam gali būti didelių nemalonumų – kiekvienas dabar saugo savo darbo vietą. Ir kaip tu įrodysi tikrintojui, kad keleivė bilietą paimti kategoriškai atsisako.
Kita vertus, taip ir norėtųsi, kad kada nors tai užsispyrusiai be bilieto važiuojančiai poniai kontrolierius skirtų baudelę: tada gal išlakstytų iš galvos visos bilieto baimės ir ožiai?
Keistoki man atrodo ir kai kurie užrašai autobusuose. Vienas jų skelbia, kad autobusui važiuojant vaikščioti po jį draudžiama. Ir kaip tada man, keleiviui, išlipti stotelėje, o vairuotojui žinoti, kad reikia sustoti: juk ims ir stotelę pravažiuos. Jūs papriekaištausit, kad vairuotojui apie norą išlipti galima pasakyti. Bet yra kitas skelbimas, kuris draudžia keleiviams kalbėtis su vairuotoju. Taisyklių pažeidinėti nevalia. Sunku pasakyti, ar bent vienas keleivis yra nubaustas už šių perspėjimų nesilaikymą, bet niekas negali pasakyti, kad jų dar nebus.
Jei pradėjau apie baudas, negaliu nepasamprotauti apie dabar eskaluojamą mokytojų ir vaikų santykių temą, esą mokytojams bus suteikta daugiau teisių ir jie kažkiek galės drausminti piktybišką mokinį. Mano galva, reikėtų panaikinti visus draudimus, tegu viskas būna taip, kaip prieš dvidešimt metų: nusižengei – atsakyk. Ir į kampą buvo galima pastatyti, ir per pakaušį trinktelti ar kokią garbaną papešti…
Nelabai įsivaizduoju, kad dabar taip būtų galima padaryti: geram mokiniui juk netrinktelsi – nebus už ką, o jei tai padarysi kokiam neklaužadai, gali pats atgal gauti. Jei negausi smūgio, tai palydės tokiais epitetais, kad nors jų rinktinę išleisk.
Kiek kartų esu sakęs, kad mokiniai dabar puikiai žino savo teises, bet apie tai, kad yra ir jų pareigos, pamiršta. Todėl ir išauga savanaudžiai, egoistai, matantys ir gerbiantys tik save. Žinoma, tokie yra tik dalis mokinių, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tokie visi.
Praėjusią savaitę stebino juokingos kalendoriuje užfiksuotos minėtinos dienos: Tarptautinė orgazmo, apatinių drabužių – net neįsivaizduoju, kas tokias švenčia ir kaip jas reikėtų švęst.
O štai rytoj – jaunimo diena, čia nekyla jokių klausimų. Trečiadienį pasitiksim Žolinę, tad turintys dalgius, žoliapjoves, bent žolę nusipjaukit – laiko bus, į darbą nereikia.
sisbeitauskas@santarve.lt
