Šiuo metu vidutinė parduodamos sodybos kaina Lietuvoje siekia 140 tūkst. litų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Brangiausiai šiuo metu parduodamos sodybos – Lietuvos pajūrio kurortuose.
Tendencija vyraujanti
Palangoje ir Šventojoje sodybų kaina vidutiniškai siekia 343 tūkst. litų. Už vieną sodybą Palangoje ar Šventojoje galima įsigyti 17 sodybų Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, šiaurės Lietuvoje esančią sodybą galima nusipirkti vos už 17 tūkst. litų.
Po Palangos ir Šventosios brangiausios sodybos yra kituose turistų lankomuose Lietuvos rajonuose: Druskininkuose vidutinė sodybos kaina – 269 tūkst. litų, Birštone – 237 tūkst. litų, Trakuose – 216 tūkst. litų.
Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius sako, jog tokios tendencijos vyrauja jau ilgą laiką.
Brangiausia sodyba – Kartenoje
Brangiausiai Lietuvoje šiuo metu parduodama sodyba taip pat įsikūrusi pajūryje. Kretingos rajone, Kartenoje esančios sodybos kaina – 5,2 mln. litų. Ten parduodamas 700 arų sklypas su 250 kvadratinių metrų namu prie ežero, yra leidimas statyti viešbutį ar restoraną. Sodyba nutolusi 20 kilometrų atstumu nuo Palangos.
Iš viso apie 50 sodybų parduodamos brangiau nei už 1 mln. litų. Tačiau didelio pasisekimo tarp pirkėjų tokios sodybos nesulaukia.
„Už daugiau nei milijoną parduodamos sodybos ilgai laukia naujų šeimininkų. Neretai jos parduodamos tik po metų dvejų ar dar vėliau“, – pastebi Domoplius.lt atstovas.
Pirkėjus domina ir ežerų kraštas
Visiškai priešinga situacija yra šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone esančias sodybas galima vadinti pigiausiomis Lietuvoje. Jų vidutinė kaina nesiekia net 17 tūkst. litų. Pigiai sodybos parduodamos ir Pasvalio, Akmenės, Šakių rajonuose.
Sodybos šiaurinėje Lietuvos dalyje yra ne tik pigiausios, bet turi ir mažiausią paklausą. Tai lemia itin nepalanki geografinė padėtis, atstumas nuo didžiųjų miestų.
Dažniausiai nekilnojamojo turto pirkėjai renkasi kiek pigesnes, tačiau taip pat paklausą turinčias Lietuvos vietas, tokias kaip Molėtų ar Zarasų rajonai.
„Labiausiai domimasi sodybomis Zarasų, Molėtų, Utenos ir kituose rajonuose, kur daugybė ežerų ar kitų vandens telkinių. Minėtuose Aukštaitijos rajonuose sodybos pigesnės ir yra labiau vertinamos pagal kainos bei vietos santykį nei parduodamos pajūryje“, – pažymi E. Narbuntovičius.
Mažeikių rajone pirkėjai taip pat ieško sodybų, kuriose galėtų įsikurti arba poilsiauti. Tokiu tikslu juos domina sodybos su nedaug žemės, gražiu kraštovaizdžiu, netoli miškelio, vandens telkinio – upeliuko ar tvenkinio. Ne mažiau svarbus privalumas – patogus privažiavimas, galimybė patogiai atvykti čia ir žiemą, ir vasarą. Tendencija tokia – tie, kurie nelinkę ūkininkauti, žemės aplink sodybą pageidauja turėti iki hektaro, ne daugiau.
DNB būsto agentūros specialistas Santarvei.lt sakė, kad sodybos kaina priklausanti nuo vietos, nuo to, kokie pastatai, kiek yra žemės. Vidutinė kaina esanti apie 100 tūkst. litų, tačiau tenka parduoti ir pigesnių. Žmonės kartais linkę nusipirkti žemę, kurioje išlikę tik senos sodybos pamatai, ir ant jų statytis naują.
Šiuo metu vidutinė parduodamos sodybos kaina Lietuvoje siekia 140 tūkst. litų. Tai yra apie 10 proc. brangiau negu pernai.
