Ko Mažeikiuose trūksta: butų nuomininkų ar nuomojamų butų? Pastarųjų, – atskleidė „Santarvės“ atliktas tyrimas. Tinkamo ir prieinamos kainos būsto paieškoms mažeikiškiams tenka skirti ne vieną mėnesį, o į paieškas įtraukiami ir artimieji.
Nuomininkai apgailestauja, kad būstą sunku susirasti mažamečius auginančioms šeimoms, tuo tarpu butą nuomojantys mažeikiškiai susiduria su kita bėda – nuomininkų nemokumu.
IEŠKO
IR JAUNI, IR SENI.
Skaitytojams pradėjus stebėtis, kad Mažeikiuose neįmanoma rasti išsinuomoti būsto, „Santarvė“ atliko tyrimą.
Laikraštyje paskelbėme du skirtingus skelbimus: kad išnuomojamas butas ir, atvirkščiai, kad norime išsinuomoti butą.
Pasirodžius skelbimams, per pirmąsias keturias dienas sulaukėme daugiau nei pusšimčio skambučių. Telefonas netilo daugiau nei savaitę: vis atsirasdavo besiteiraujančių, galgi butas dar neišnuomotas.
Interesantų išsinuomoti skambučių sulaukėme aštuonis kartus daugiau nei siūlytojų. Panašaus santykio sulaukėme ir skelbimus pakartoję populiariose interneto svetainėse.
Dauguma skambinusiųjų – arba neseniai gyventi kartu nusprendę jaunuoliai, arba su atžalomis jaunos šeimos, ieškančios erdvesnio būsto nei nuomojosi iki tol.
Skaudžiausia buvo klausytis trijų senyvo amžiaus moterų, kurios ieškojo vieno kambario buto pirmame aukšte. Viena paaiškino, kad vaikai nori parduoti butą ir ji nebetenka gyvenamosios vietos. Kitos prasitarė, kad nebesutaria su savo atžalų šeimomis: kadangi pinigų nusipirkti būstui neturi, tenka ieškoti nuomojamo.
ĮTRAUKIAMI ARTIMIEJI
Apie septyniasdešimt atsiliepusiųjų į skelbimą pageidavo išsinuomoti būstą.
Dauguma interesantų pokalbio pradžioje teiraudavosi apie butą: kokioje jis gatvėje, kokiame aukšte, kokie bute palikti buitiniai prietaisai ir baldai. Tik vėliau teiraudavosi kainos.
Buvo tokių, kuriuos išgąsdindavo už dviejų kambarių buto nuomą paprašyta dviejų šimtų litų suma. Tačiau nemažas būrys skambinusiųjų nuo pat pirmų pokalbio minučių iš karto tardavosi dėl laiko, kada būtų galima butą apžiūrėti. Vieta ir kaina jų nedomindavo. Svarbu – rasti, kur gyventi.
„Ieškau jau tris mėnesius ir vis nerandu: arba jau išnuomoti, arba butas baisus. Kad žinotumėte, kiek apskambinau“, – prasitarė skambinusi sediškė moteris.
Atliekant tyrimą, paaiškėjo, kad į buto paieškas įtraukiama visa šeima. Ne vienas pašnekovas paaiškino, kad būsto ieško savo artimiesiems.
„Skambinu dėl anūkės: ji dabar darbe, negali paskambinti, po darbo norėtų apžiūrėti butą“, – ryte, vos pasirodžius skelbimui, kalbėjo viena mažeikiškė.
Keletas besidominčiųjų aiškino neseniai grįžę iš užsienio ir buto ieškantys naujai gyvenimo pradžiai, kol susiras tinkamą vietą gyventi.
ĮKAINIAI – PER MAŽI?
Rajono valdininkai skaičiuoja, kad vis daugiau mažeikiškių emigruoja. Vadinasi, turėtų likti ir tuščių butų…
Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai patvirtina, kad „Santarvės“ atliktas tyrimas realios situacijos neiškreipia: paklausa didesnė nei pasiūla.
„Jeigu ir gauname butelį, tai jis labai greitai išnuomojamas – pas mus neužsistovi. Jeigu pažiūrėsite skelbimus, pamatysite, kad šiandien Mažeikiuose yra parduodama apie keturi šimtai butų. Atrodytų, tuščių butų yra daug, tačiau savininkai nelinkę nuomoti. Gal per maži nuomos įkainiai?“ – svarstė vienos iš Mažeikiuose įsikūrusių agentūrų vadovas Remigijus Kučinskas.
Kito biuro Mažeikiuose vadovas Audrius Meškys „Santarvei“ sakė suprantantis nuomotojų poziciją.
„Jeigu šiandien dviejų kambarių butas kainuoja apie penkiasdešimt tūkstančių litų, ar jūs norėtumėte jį išnuomoti už šimtą litų? Nėra logikos. Savininkas nenori už tokį mažą mokestį nuomoti, nes kai išeis nuomininkas, juk vėl teks remontuoti“, – situaciją aiškino vadovas.
PAIEŠKOMS – PUSĖ METŲ
Pasak agentūrų atstovų, dažnai mažeikiškiai pasiskaičiavę supranta, kad jiems labiau apsimoka išnuomoti butą epizodiškai – į komandiruotes atvažiuojantiems darbininkams – nei visus metus jį patikėti šeimai. Mat vietiniai mažeikiškiai nenori daug mokėti.
„Ko nuomininkai nori? Kad būtų buitinė technika, baldai. Tačiau būna ir tokių, kurie sako: man nieko nereikia, duokite tuščią butą, kad tik kaina būtų kuo mažesnė“, – kalbėjo R. Kučinskas.
Jam pritarė ir kolega A. Meškys: „Pagrindinis ieškančiųjų pageidavimas: kuo pigiau. Jokių kitų reikalavimų nebelikę, jau sako: „Duokite bet kokį butą. Juk nėra iš ko rinktis.“
Tačiau „Santarvės“ pašnekovė Jūratė patikino, kad tokių variantų pasitaiko. Tačiau paieškai reikia paaukoti daug laiko. Du sūnus auginanti moteris tinkamo buto ieškojo pusę metų: skambino pagal kiekvieną spaudoje ar internete rastą skelbimą.
PALIKTI UŽSTATĄ
Atliekant tyrimą, kone visi skambinusieji tvirtino, kad yra dirbantys ir pajėgūs sumokėti buto nuomą. Dauguma sutiktų palikti ir penkių šimtų litų užstatą.
„Tai normalu, visoje Europoje reikia palikti užstatą“, – dėl mokesčio nesistebėjo pašnekovai.
Tačiau vėliau paskambinusi nuomininkų ieškanti moteris „Santarvei“ sakė: „O kas iš to užstato, jei butas paliekamas nuniokotas?“
„Gerai, tarkime, paimame pusę tūkstančio litų. Jei viskas tvarkinga, grąžiname – jokių ginčų. Tačiau jeigu butą randame sudarkytą, pinigai lieka mums. Bet ar už tokią sumą būsime pajėgūs padaryti remontą? Ne. Užtat labai atsakingai ieškome žmonių. Prašome rekomendacijų iš darbovietės, jeigu anksčiau nuomojosi butą, tada – ir iš buvusių nuomotojų“, – pasakojo dviejų kambarių butą siūliusi pašnekovė.
Iš devynių skambinusių nuomotojų, septyni paaiškino, kad to buto jiems nereikia ir verstis iš to nesiekia. Dažniausiai būstas lieka Anapilin išėjus artimiesiems. Tad visi užsiminė ir apie galimybę šį butą parduoti, jei atsirastų „tinkantys nuomininkai“.
VAIKAI – NEPAGEIDAUTINI
Visi butus siūlantys mažeikiškiai teiravosi, ar šeimoje yra vaikų. Dažniausiai jie nepageidautini. Kad šeimos susiduria su tokia situacija, guodėsi ir skambinusieji dėl išnuomojamo buto.
„Iš karto pasakau, kad auginame du berniukus. Ar tai nebus kliūtis? – pokalbį pradėjo viekšniškė ir pridūrė: – Daugelis atsisako nuomoti, manydami, kad vaikai nuplėšys tapetus, išdraskys plyteles, ir panašiai.“
Tačiau atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad mažeikiškiai šeimoms su mažamečiais nenori patikėti būsto dėl kitos priežasties – bijodami, kad paskui negalės jų iškrapštyti.
„Pridirbs nesąmonių, norėsime, kad išsikeltų, o jie pradės grasinti vaiko teisėmis, nes vaikų negalime iškeldinti į gatvę. Girdėjome ne vieną atvejį, kada žmonės su tokiomis šeimomis ilgai vargdavo, tad kam papildomų bėdų?“ – tarsi teisindamasi pasakojo vieno kambario butą siūliusi mažeikiškė.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė „Santarvei“ teigė, kad su tokiais atvejais rajone neteko susidurti.
„Būna atvejų, kai už įsiskolinimus šeimas norima iškeldinti iš paskutinio, jų nuosavybės teise priklausančio, būsto. Tada atstovaujame nepilnamečiams teisme: Savivaldybė ar kas nors kitas turi suteikti gyvenamą plotą, kad ir blogesnėmis sąlygomis. Dėl nuomininkų nesame turėję tokių problemų. Teisiškai tai nėra apibrėžta. Jeigu jie sudaro sutartį, savininkas savo būstą tvarko, kaip jis nori. O tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas nebūtų be pastogės, be gyvenamosios vietos“, – situaciją komentavo vedėja.
PROBLEMA – NEMOKUMAS
Problemų dėl nuomininkų su mažamečiais iškeldinimo neturėjo ir policijos pareigūnai.
Mažeikių policijos komisariato Prevencinio poskyrio vyresnysis tyrėjas Nedas Dapkus „Santarvę“ informavo, kad problemos dažniausiai kyla dėl nemokumo. Nuomotojai, negalėdami išsireikalauti pinigų ir iškrapštyti nuomininkų, pagalbos kreipiasi į pareigūnus.
„Tačiau mes tik pradedame profilaktinius pokalbius, pareiškėjui siūlome kreiptis į teismą, kadangi ši institucija sprendžia tuos klausimus. Mokesčių nemokantys žmonės teisinasi nedarbu. Rekomenduojame žmonėms susėsti ir raštiškai susitarti, kada nuomininkai išsikelia ir atlygina skolas“, – pareigūnas pasakojo apie situacijas ir pridūrė, kad tokių atvejų pasitaiko itin retai – iki penkių per metus.
Į „Santarvės“ skelbimą atsiliepę nuomotojai guodėsi, kad iki iškeldinimo procedūros dažniausiai net neprieinama. Nemokūs nuomininkai dažniausiai pabėga patys: raktą įmeta į pašto dėžutę ir dingsta be pėdsakų.
Stengdamiesi apsisaugoti nuo nemokių nuomininkų, kai kurie nuomotojai reikalauja pateikti iš darbovietės pažymą apie žmogaus uždarbį.
„Butaforija. Aš galiu nedirbti, o turėti turtingą meilužį. Koks skirtumas, kiek aš uždirbu? Svarbu – aš moku“, – kraštutinybėmis stebėjosi mažeikiškė.
REIKIA
VERSLO LIUDIJIMO
Siekdami apsisaugoti, nuomotojai su nuomininkais sudaro sutartis. Tačiau dalies nuomotojų pasiteiravus, ar jie moka mokesčius valstybei, pokalbis greitai nutrūkdavo…
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Mažeikių poskyrio vedėja Vidija Krasauskienė „Santarvę“ informavo, kad kiekvienas fizinis asmuo, norintis nuomoti patalpas gyventojams, gali įsigyti verslo liudijimą.
Šiemet šis metinis mokestinis Mažeikių rajone siekia 1200 litų, tai kone dviem šimtais litų mažiau nei praėjusiais metais.
Tokius verslo liudijimus patalpų nuomai šiemet įsigijo penkiolika mažeikiškių – vienu mažiau nei pernai.
„Mokesčių administratorius, siekdamas, kad laiku ir tinkamai būtų vykdomos mokestinės prievolės, nuolat primena gyventojams ir įmonėms apie artėjančius mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo terminus, atlieka pateiktų deklaracijų analizę. Kilus abejonių dėl deklaruojamų pajamų pagrįstumo, mokesčių administratorius susisiekia su konkrečiu mokesčių mokėtoju“, – teigė V. Krasauskienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Norėdami susirasti pigų ir tinkamą nuomojamą butą, mažeikiškiai tikrina ne tik laikraščius ar interneto svetaines,
bet peržiūri ir miesto skelbimų lentą.
