Į statulų šventinimo iškilmes susirinkę pikeliškiai ir svečiai išgirdo visą koplytstulpio, skirto maro aukoms atminti, istoriją. Nuotrauka iš R. Laimos asmeninio archyvo
Praėjęs sekmadienis pikeliškiams buvo neeilinis – maro aukoms atminti skirtame koplytstulpyje buvo įkurdintos ir pašventintos keturios statulėlės.
1827 metais statytame koplytstulpyje vėl yra Pieta, Nukryžiuotasis, šv. Jonas Nepomukas ir šv. Vincentas – sovietmečiu pradangintas skulptūras atkūrė tautodailininkas, medžio drožėjas Rimantas Laima.
Pastatytas gyventojų pastangomis
Už 1710-aisiais Pikeliuose nuo maro mirusius žmones šv. Mišias aukojo ir koplytstulpio skulptūras pašventino kunigas Klemensas Jaraminas.
Pikeliškė Jadvyga Gedutienė vietos gyventojams ir miestelio svečiams priminė koplytstulpio atsiradimo ir jo tolesnio likimo istoriją.
Buvęs Pikelių mokyklos direktorius Adomas Rapalis apie šį miestelį pasakojančioje knygoje rašė: „Netoli bažnyčios stovi Milevičių giminės pastangomis iš lauko akmenų sumūrytas, ritinio formos koplytstulpis. Akmenis paminklui sugabeno miestelio gyventojai, kurių protėvius buvo palietusi maro šmėkla. <…> Praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje jo viršutinės dalies nišoje, dar tebestovėjo medinės skulptūrėlės, daugiau kaip prieš šimtmetį išdrožtos nežinomo medžio drožėjo. Tai buvo pagrindinis koplytstulpio akcentas, jo siela. Jomis galėjo pasigrožėti miestelio gyventojai bei atvykę svečiai. Neretas, praeidamas pro šalį, persižegnodavo, kepurę nukeldavo.“
Ne kartą restauruotas
Ant koplytstulpio tebėra užrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P. P. 1827“. Spėjama, kad toje vietoje, kur pastatytas koplytstulpis, maro metais buvo kraunami mirusių žmonių kūnai – jų buvę tiek daug, kad neužtekę jėgų nei laiko juos palaidoti. Pritrūkę net lentų karstams padaryti.
„Koplytstulpis ne kartą buvo tvarkomas: jį bandyta nutinkuoti, bet vis nesėkmingai – tinkas neatlaikydavo, suskeldėdavo ir nubyrėdavo. Galiausiai prieš kelerius metus koplytstulpis buvo restauruotas, bet jis neturėjo tikrojo autentiškumo, nes trūko skulptūrų“, – kalbėjo J. Gedutienė.
Be šių keturių statulėlių Pikelių koplytstulpis išbuvo apie trisdešimt metų. Nuotrauka iš R. Laimos asmeninio archyvo
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada skulptūros dingo. Vieni teigia, kad jos buvo pavogtos, neatmetama versija, kad sovietmečiu viskas, kas susiję su religija, erzino kovinguosius ateistus, tad po vienos nakties dingo ir Pikelių koplytstulpio skulptūrėlės.
Atkūrė iš nuotraukų
Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė pasakojo: tai, kad koplytstulpis vis dar be skulptūrų, bene labiausiai nedavė ramybės pikeliškiui Danieliui Gedučiui.
„Kur yra tos skulptūros, kaip jos atrodė, beveik nieko nežinojome. Atsitiktinai viename leidinyje pasisekė rasti senas Pikelių koplytstulpio nuotraukas, kuriose jis – su skulptūromis. Tuomet ledai ir pajudėjo – atkurti skulptūras ir jas išskaptuoti sutiko buvęs mūsų rajono gyventojas, medžio drožėjas R. Laima“, – pasakojo paminklotvarkininkė.
Skulptūrų šventinimo ceremonijos metu R. Končiutė-Mačiulienė įteikė D. Gedučiui bei R. Laimai rajono mero Antano Tenio pasirašytus padėkos raštus.
Darbas – garbės reikalas
Alsėdžiuose gyvenantis tautodailininkas R. Laima sakė, kad pasiūlymą nudrožti skulptūras Pikelių koplytstulpiui priėmė negalvodamas – jo rankos prie tokio stiliaus darbų pripratusios. Šio medžio drožėjo darbai – kryžiai, Rūpintojėliai, šventieji – puošia ne vieną Mažeikių rajono vietą, jų yra ir kitur.
„Esu kilęs iš buvusios Pašerkšnės, dabar – ten Skuodiškės kaimas. Padaryti ką nors savo gimtajam rajonui man buvo ne tik didelis džiaugsmas, bet ir garbės reikalas. Šios skulptūros gimė nuo Kalėdų iki kovo mėnesio – jas papuošti padėjo žmona Akvilina“, – šypsojosi menininkas.
Pašventinus skulptūras, R. Laimą pasveikino mūsų rajono tautodailininkai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė, sakralinių kūrinių bei pasaulietiškų dainų atliko Pikelių kultūros namų vokalinis ansamblis „Sodžius“ ir jo vadovas Antanas Erlickis.
Vaidas RUNKAUSKAS
