Deividas Makavičius džiaugiasi, kad į Renavo dvarą sugrįžta buvusios jo vertybės. Autoriaus nuotr.
Į Renavo dvaro rūmų biblioteką sugrįžo dalis čia buvusių jos savininko Antano Renė knygų. Ši vertinga knygų kolekcija buvo išvežta sovietmečiu parceliuojant Renavo dvaro turtą: knygos buvo saugomos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, daug jų pateko į privačias rankas.
Daugiausia gamtamokslinių knygų
Renavo dvaro biblioteką kaupė ir tvarkė rūmų savininkas, vienuoliktosios kartos Renė giminės atstovas Antanas Renė. Dvaro vedėjo Deivido Makavičiaus teigimu, knygų jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Renė, turtingas ir išsilavinęs žmogus, masonų ložės „Uolusis lietuvis“ narys. Knygos į biblioteką pateko laikotarpiu nuo XIX a. pradžios iki A. Renė mirties – 1877 metų.
Renavo dvaro biblioteką pasiekė apie 100 knygų, o koks buvo bibliotekos dydis – nežinoma, leidiniai nebuvo sunumeruoti, katalogo nebuvo, iš viso pavyko rasti 245 pavadinimų knygų.
A. Renė domėjosi gamtos mokslais, studijavo Tartu ir Vilniaus universitetuose, todėl ir jo biblioteką galima būtų pavadinti gamtamoksline, nors tarp į dvarą sugrįžusių knygų yra filosofinių, istorinių, mokslo populiarinimo – fizikos, chemijos ir apie astronomiją pasakojančių leidinių.
Biblioteka didėjo
XIX a. viduryje biblioteką papildė Žemaičių vyskupo nominato Jono Krizostomo Gintilos bibliotekos knygos – rasta 105 pavadinimų knygų, kurios sudarė bemaž pusę Renavo bibliotekos ir pakeitė bibliotekos profilį – atsirado teologinės literatūros.
Be gamtos mokslų tematikos ir teologinės literatūros, bibliotekoje būta įvairių mokslo šakų žinynų, enciklopedijų, kelionių aprašymų, vadovėlių kalboms mokytis ir itin mažai grožinės literatūros.
Kai kurios knygos ypač kokybiškos poligrafijos, puikiai išsilaikiusios spalvotos iliustracijos. Dauguma knygų buvo įrištos – vertingiausios turėjo itin gražius, prabangius viršelius.
„Tų knygų yra visokių: kaip ir kiekvienoje bibliotekoje, yra ir prastesnės poligrafijos leidinių, net plonais viršeliais ir primenančių šiuolaikines brošiūras. Ant itin vertingų, brangių knygų jų savininkas A. Renė palikdavo savo autografą“, – pastebi D. Makavičius.
Žymėjo lipdėmis
Renavo dvaro bibliotekoje daugiausiai knygų buvo prancūzų kalba, kadangi šios kalbos vyravimas XIX amžiaus dvarų kultūroje buvo labai ryškus. Yra leidinių vokiečių, lotynų, šiek tiek – lenkų, anglų, italų kalbomis.
Ant savo bibliotekos knygų A. Renė palikdavo jų nuosavybės ženklus – lipdes. Ant stačiakampio rėmelio viduje įrašas „A.B.RÖNNE“. Lipdės buvo išspausdintos ant geltono, žalio, balto, violetinio ir mėlyno popieriaus – spalva priklausė nuo to, kokios tematikos knyga.
Ant daugelio knygų jau užklijuotos baltos lipdės su Evaldo Renė užrašu. Po jomis dar matyti kiek didesnės įvairių spalvų lipdės. Evaldas buvo A. Renė brolio, gyvenusio Gargžduose, sūnus: po dėdės mirties paveldėjo jo biblioteką. Beje, sūnėnas Evaldas kūrė eiles.
Kitų A. Renė bibliotekos knygų likimas neaiškus, o grįžusiųjų dar laukia kruopštus tyrinėjimas, jų registracija, katalogo sudarymas.
Šios knygos skaitytojams neišduodamos, nes tai – didelė muziejinė vertybė. Jas pamatyti galima Renavo dvare iš anksto užsisakius ekskursiją.
Labai įdomu pamatyti biblioteką .Gal dar daugiau atsiras knygų šiai bibliotekai. iš kurios buvo paimta.