Kiek iš tikrųjų mieste yra šunų, šiandien negali atsakyti nė viena institucija ar tarnyba. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse numatyta, kad visi šunys ir katės turi būti registruoti, o agresyvūs šunys dar – ženklinti ar tatuiruoti, tačiau kur kreiptis dėl šių paslaugų, valdininkai nežino.
APKANDŽIOJIMŲ NEMAŽĖJA
Mažeikių maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmantas Stumbra „Santarvei“ sakė, kad ši tarnyba žino tik apie apkandžiojimo atvejus. Apie juos praneša Visuomenės sveikatos centras, pastaruoju metu – ir policijos pareigūnai. Kiekvieną savaitę nuo keturkojų nukenčia po keletą mažeikiškių.
Anot Z. Stumbros, rajone dėl šunų laikymo ir apskaitos – palaida bala. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės – formalios, jų niekas nevykdo, nekontroliuoja.
„Kai šuo įkando, nubausti jo šeimininką – paprasta. Labiau reikia rūpintis, kad to neatsitiktų“, – teigė pašnekovas.
REGISTRACIJA – TIK FORMALI
Šių metų vasario 19 dieną patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse juodu ant balto parašyta: draudžiama mieste laikyti neregistruotus šunis ir kates.
„Santarvės“ korespondentė pabandė būti tvarkinga šuns augintoja. Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa dėl leidimo, registravimo patarė kreiptis į miesto seniūną. Anot jo, šuns pasą ir registracijos žetoną turėtų išduoti UAB „Kometa“, kuri yra įkūrusi beglobių gyvūnų tarnybą.
Vienas iš taisyklių punktų skelbia, kad leidimus įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduoda, sustabdo ir panaikina seniūnai. Tačiau Mažeikių miesto seniūnas Petras Užkuras ne ką galėjo pagelbėti, nes iki šiol nėra mechanizmo, kaip seniūnija turėtų šią funkciją atlikti.
Seniūno teigimu, tokią tvarką turėtų parengti Savivaldybė. „Šiandien aš būsiu sanitaras, rytoj – šungaudys, poryt – technikas, kelių meistras. Reikėtų atskiro žmogaus, kuris administruotų taisyklių įgyvendinimą, gyvūnų registravimą“, – samprotavo pašnekovas.
Anot P. Užkuro, Savivaldybę, jos administracijos direktorių, politikus dėl gyvūnų registravimo tvarkos parengimo turėtų spausti klubas „Hobby“, UAB „Kometa“.
Kodėl ne seniūnas? „Galbūt ir seniūnas?“ – lyg ir pritarė P.Užkuras.
ŠUNYS ŽENKLINAMI EUROPIETIŠKAI
Nuo spalio pirmosios įsigaliojo nauja šunų įregistravimo tvarka, šunų ženklinimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Vyriausybės nutarimu įteisinta nuostata, kad visus agresyvius šunis privaloma ženklinti išoriniu žymekliu ar tatuiruote, arba jiems turi būti įvestas implantas – mikroschema, teikianti informaciją apie šuns veislę, amžių, jo savininką.
Savivaldybė turėtų priimti sprendimą, kuriai institucijai šį darbą patikėti. Nieko dar nepadaryta.
Savanoriškai Mažeikiuose jau galima mikroschema paženklinti savo šunis. Šias paslaugas teikia licenciją turintis veterinarijos gydytojas Saulius Petrauskas. Kol kas šios paslaugos kreipiasi tik mažeikiškiai, norintys savo keturkojus išsivežti į užsienį.
S. Petrauskas abejoja, ar kiti žmonės skubės ženklinti šunis, nes paslauga kainuoja 75 litus, dar 15 litų reikia mokėti už pasą.
Savanoriškai žmonės ženklintų šunis tik sulaukę Savivaldybės paramos. Pašnekovo teigimu, ši problema išspręsta Klaipėdoje. Šunų augintojai Savivaldybei moka žyminį mokestį, surinkti pinigai panaudojami sumokėti už ženklinimo paslaugą.
SIŪLĖSI PADĖTI
Klubo „Hobby“ Mažeikiuose įkūrėja Aušra Andrienė kritiškai vertina valdininkų delsimą spręsti problemą. Mažeikiuose stringa ne tik keturkojų registravimas, bet ir kiti dalykai.
A. Andrienė prisiminė, kad bene prieš tris mėnesius Savivaldybei siūlėsi atlikti šunų surašymą. Anot jos, tokia apskaita būtų padėjusi geriau pasiruošti registracijai.
Moteris patikino, kad padėti buvo pasiruošusi už dyką, tačiau taip ir nesupratusi, kodėl nesulaukė pritarimo.
Anot jos, šunų surašymas būtų įpareigojęs žmogų geriau prižiūrėti savo augintinį.
A. Andrienė stebisi, kad Savivaldybė nesugeba iš šunų augintojų imti mokestį (beje, taisyklėse tai numatyta). Anot moters, kiekvienoje daugiabučio laiptinėje laikoma mažiausiai po tris šunis. Jų augintojams už aplinkos teršimą mokant nors po kelis litus, susidarytų nemaža suma, kurią būtų galima panaudoti įrengiant šunims aikšteles, voljerus, sprendžiant kitus dalykus.
Pašnekovė kritiškai vertina ir kai kuriuos taisyklių punktus. Ji apgailestauja, kad ruošiant jų projektą nepanorėta išgirsti klubo „Hobby“ atstovų nuomonės.
VERTINA KRITIŠKAI
Valdininkai teigia, kad naujos taisyklės esančios griežtesnės, tačiau daugiabučių namų gyventojai pyksta dėl nuolaidų šunų augintojams. Jose nebeliko reikalavimo, norint bute auginti keturkojį, turėti raštišką kaimynų sutikimą.
Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa, anot paties, kuravęs taisyklių ruošimo projektą, prisiminė, kad dėl šio reikalavimo buvo diskutuota ir Tarybos Ekonomikos komitete.
„Vadovaujantis demokratijos principais, reikėtų surinkti daugiau kaip pusės laiptinės gyventojų parašus. Aukščiau gyvenantys žmonės galbūt ir neprieštaraus, tačiau žemesnių aukštų gyventojai vargu ar pasirašytų sutikimą. Todėl kai kuriems gyventojams būtų neįmanoma į savo butą įsileisti keturkojo“, – samprotavo A. Žiulpa.
Rajono politikai buvo už tokią poziciją.
SUAKTYVINO KOVĄ
Ir miesto seniūnas P. Užkuras kritiškai vertina tai, kad gyvūnų augintojams daugiabučiuose nebereikia kaimynų sutikimo. Anot jo, seniūnija nuolat sulaukia nepatenkintų kaimynų skundų. Dėl neprižiūrimų gyvūnų nuolat skambina mokyklų, lopšelių-darželių darbuotojai.
Seniūno iniciatyva neseniai Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri aiškinasi iškilusias problemas, organizuoja reidus po miestus ir kaimus. Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidėjai įspėjami arba jiems surašomi Administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio viršininko Talido Ostrausko duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių nubausti 75 netvarkingi gyvūnų augintojai.
ĮSIPAREIGOJIMAI UTOPINIAI?
Taisyklėse reikalavimai keliami ne tik gyvūnų augintojams. Gražiai skamba nuostatos apie aikštelių šunims įrengimą bendrojo naudojimo želdynuose, parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose. Juose turėtų būti urnos gyvūnų ekskrementams supilti, jos turėtų būti dezinfekuojamos. Aikšteles šunims vedžioti turėtų parinkti Savivaldybė.
Tačiau pakalbėjęs su valdininkais supranti, kad šie įsipareigojimai – vos ne utopiniai. Jiems įgyvendinti nėra nei pinigų, nei poreikio.
„Kas iš tos aikštelės ar specialių urnų, jeigu šunų augintojai nerenka ekskrementų?“ – svarstė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Žiulpa.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
