Išgirdę galingą motociklų burzgimą ir išvydę važiuojančius baikerius, žmonės reaguoja įvairiai: vieni piktinasi ir keiksnoja juos už rimties trikdymą, kiti juos nulydi geranorišku, gal net pavydžiu žvilgsniu. Šių žmonių toks gyvenimo būdas – nuolatinės kelionės, nauji įspūdžiai, bendravimas, kartais nežinant, nei kas tavo pašnekovas, nei iš kur jis. Visus juos vienija bendras interesas – motociklas.
SAMOGITIA
VIENIJA ŽEMAIČIUS
Dabartinis Žemaičių motoklubo „Samogitia MC“ prezidentas Žydrūnas RuškysGuolis sako, kad baikerių sezonas prasideda tada, kai susidaro palankios oro sąlygos važinėti. O oficialūs atidarymai paprastai būna simboliniai.
Žemaičių motoklubui šiemet jis jau aštuntasis. Klubas, be mažeikiškių, vienija Plungės bei Rietavo baikerius.
Pats pavadinimas „Samogitia MC“ ir reiškia – Žemaičių motoklubas.
Šiuo metu Mažeikiuose likę tik trys klubo nariai: anksčiau jų buvę daug daugiau, bet taip susiklostė gyvenimas, kad baikeriai išsivažinėjo kas kur. Guolis sako, kad motociklais besivažinėjantys žmonės yra skirtingi: vieniems tai tik praktiška transporto priemonė, o baikerių klubo nariams kelionės ir burzgiantys motociklai yra gyvenimo stilius.
Guolis ir jį atlydėjęs Ledinis teigė, kad pravardės tarp baikerių – neišvengiamas dalykas. Jas turi visi klubo nariai: jos suteikiamos pagal kokią nors žmogaus ypatybę, išskirtinumą, charakterį ar dar kažką. Pačiam Guoliui jo pravardę parinko buvęs klubo prezidentas.
„Pasakė, kad būsi Guolis, taip ir liko. Kartais bendrauji su žmogum gal dešimt metų, ir paskui sužinai, kad jis yra, pavyzdžiui, Saulius. Mes nelabai gilinamės, koks yra tikras žmogaus vardas ar pavardė, kur jis gyvena. Mums svarbiausi – bendri interesai“, – sakė baikerių klubo prezidentas.
MIESTE VAŽINĖTIS NEMĖGSTA
Guolis motociklu važinėja 13 ar 14 sezoną. „Kai pradėjau, taip ir nenulipu nuo motociklo“, – teigė.
Žiemą, kai motociklai ilsisi garažuose, baikeriams tenka „kentėti“ ir ruoštis kitam sezonui. „Reikia ilsėtis ir taupyti pinigus“, – juokauja Ledinis.
Technikos labai daug tvarkyti nereikia, nes ji dargi būna patikimesnė už mašinas, čia nėra sudėtingos elektronikos – viskas „ant akių“, gerai matyti, ką reikia sutvarkyti.
Važiuoti motociklais nėra lengva – tai, pasak baikerių, kartais nulemia ir kitų vairuotojų važiavimo kultūra. Vairuotojai nesupranta, kad dviratė transporto priemonė – tai ne keturi ratai, ir koja staiga kirsti stabdžio pedalo negalima. Baikeriai norėtų, kad vairuotojai į motociklą žiūrėtų kaip į lygiavertį eismo dalyvį.
Dėl to po miestą baikeriai stengiasi važinėti kuo mažiau. Per sezoną nuvažiuojantys po 20 tūkstančių kilometrų baikeriai teigia, kad važiuoti mieste rizikinga.
„Ypač šeštadieniais, kai į turgų suvažiuoja vairuotojai, mašiną užvedantys kartą per ketvirtį. Atrodo, žiūri į akis, mato, bet vis tiek važiuoja bet kaip. Esam saugiai apsirengę, su šalmais nelabai pasuksi galvos, o dar pėstieji trukdo, tad važiavimo sąlygos mieste sudėtingos: bet kokiu atveju kas nors gali staigiai sustabdyti, neparodęs posūkio pasukti į šoną – iki nelaimės nelabai toli“, – dalijasi patirtimi Guolis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairuotojų vairavimo kultūra nelabai skiriasi, bet didmiesčiuose ji kitokia. Čia važinėjantys žmonės vairuoti mokosi ten, kur didelis judėjimas, todėl kitokie ir vairuotojų įgūdžiai – ir jaunas ir senas, ir vyrai ir moterys važiuoja stabiliau, tvarkingiau.
KELIA NERIMĄ „BRITVOS“
Kad daugėtų nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia motociklininkai, Guolis sakė negalįs tvirtinti.
„Nuo nelaimių niekas neapsaugotas. Kadangi motociklininkų vis daugiau, atrodo, kad jais važinėjantys padaro daugiau avarijų. Anksčiau motociklininkus Mažeikiuose galėjai suskaičiuoti ant rankos pirštų, dabar po kiekvienos žiemos jų padaugėja dešimtimis“, – teigė Guolis.
Nelaimių, žinoma, pasitaiko, bet jei viskas baigiasi gerai, net ir po didesnės traumos baikeriai vėl sėda ant motociklo. Ir gydydamiesi jie nenutraukia ryšių su savo bendraminčiais, stengiasi nuolat būti įvykių sūkuryje.
Žemaičių motoklubo žmonėms kelia nerimą vadinamosiomis „britvomis“ važinėjantys, greitį mėgstantys jaunuoliai. „Pradedantieji greitaeigiais motociklais važiuoti jaunuoliai turėtų važinėti ne rankomis ir kojomis, o galva. Dėl jų turi problemų kiti normaliai važinėjantys motociklininkai. Dėl to ir į mus tiek žmonės, tiek policija žiūri įtariai, galvoja, kad mes visi taip lakstom. „Britvininkai“ gadina mūsų įvaizdį“, – apgailestavo Guolis.
STENGIASI
NEPAŽEISTI TAISYKLIŲ
Su policija Žemaičių motoklubo nariai problemų stengiasi neturėti. Miesto gatvėmis jie važinėja ne didesniu kaip 40–50 km/h greičiu, užmiestyje neviršija 90–100 km/h. Ir pats baikerių įvaizdis labai pasikeitęs: jei anksčiau, būdavo, sustoję pailsėti išlenkdavo alaus, dabar to jau nebėra.
„Perėjom prie arbatos“, – įsiterpia Ledinis.
Guolis spėja, kad visa tai ateina su amžiumi ir patirtimi, todėl ir pradedantiems motociklininkams pataria atsisakyti blogų įpročių. „Technika dabar pažengusi į priekį nerealiai, tad pradedantieji turėtų galvoti, kaip važiuoti saugiai“, – pataria motociklininkas.
Užmiesčio keliais baikeriai visada važiuoja su šalmais, nes kitaip neįmanoma: vėjas, dulkės, vabalai. Kas kita mieste, kai greitis nedidelis – kai kur didesniuose miestuose šalmų jau atsisakoma – jie tik trukdo.
TURI DAUG DRAUGŲ
Kodėl būtent motociklas? Guolis sako, kad jam malonu ir gražu žiūrėti į šią dviratę transporto priemonę. Patinka motociklų galingas garsas, pats važiavimas, pažintys su naujais žmonėmis. Visa tai, sudėjus krūvon, teikia didelį pasitenkinimą.
Gražuoliu „Harley Davidson“ važinėjantis Guolis pripažįsta, kad po ilgų kelionių nuo sėdėjimo vienoje pozicijoje skauda nugarą, rankas ir kojas, bet taip esą ir išlipus iš mašinos.
Mažeikiškių baikerių bendraminčių yra visoje Lietuvoje, net Latvijoje. Geriausi jų draugai – Klaipėdos ir Elektrėnų klubai, bendrauja ir su toliau užsienyje gyvenančiais baikeriais.
„Tas bendravimas yra nieko neįpareigojantis, svarbiausia – bendri interesai. Bet kur, atsitikus nelaimei, prireikus pagalbos, sugedus motociklui, ieškant nakvynės, galima susirasti, kas padės“, – tikino Guolis.
BRANGUS MALONUMAS
Nors Žemaitijos motoklubo centras yra Mažeikiuose, baikeriai mūsų mieste dar neturi vietos, kur galėtų susiburti vakarais ar savaitgaliais.
„Išsinuomoti ar nusipirkti patalpų neturime galimybės – tai brangiai kainuoja. Gatvėje susitikę galime pasikalbėti bet kur, o norėtųsi turėti nuolatinę vietą“, – teigė Guolis. Baikeriai tikisi, kad miesto vadovai padės ieškant tinkamos vietos, kur baikeriai galėtų susirinkti, pabendrauti, pasiklausyti, kaip jie sako, nors kokios iš pogrindžio išlindusios grupės muzikos.
„Dabar susitinkame dažniausiai degalinėse“, – vėl juokauja Ledinis.
Savo pomėgiui baikeriai sako pinigų nesigailintys. „Mūsų malonumas yra labai brangus, bet visi turime nuolatinį darbą. Į savo pomėgį tenka investuoti nemažai lėšų. Vien geras motociklas kartais kainuoja daugiau už automobilį – nuo 20 iki 50 tūkstančių litų“, – sakė Guolis.
PAKVIES Į ŠVENTĘ
Gegužės pradžioje prasidedantis baikerių sezonas tęsiasi iki pat spalio. Kiekvieną savaitgalį vyksta renginiai. Jie suplanuojami iš anksto, tad baikeriai žino, kas, kur ir kada vyks. Daugelis renginių plieninių žirgų mylėtojams – jau pradedantys atsibosti, tad internete jie ieško, kas vyksta užsienyje ir stengiasi pagal galimybes ten nuvykti.
Neeilinį, tikriausiai pirmą kartą Mažeikiuose įvyksiantį didžiulį renginį Žemaičių motoklubas planuoja gegužės 10-ąją. Jis bus skirtas prieš metus žuvusio „Samogitia MC“ prezidento Mariaus Meškausko atminimui.
„Tokio baikerių renginio Mažeikiuose dar nėra buvę. Jis bus skirtas ne tik mums, bet ir visiems miesto žmonėms. Ieškome ir rėmėjų – kai kas pažadėjo paremti iškart, kiti sakė dar pagalvosiantys“, – teigė Guolis.
Mažeikių gatves tą dieną turėtų sudrebinti šimtai motociklų. Miesto centriniame stadione, be kitų pramogų, mažeikiškiams bus pasiūlyta pasiklausyti grupių „Rebelheart“, „Bix“, projekto „AC/DC“ pasirodymo, programą rengia mažeikiškis pasaulio galiūnas Rolandas Pocius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: „Samogitia MC“ prezidentas Guolis (iš kairės) ir jo kolega Ledinis gyvenimo be motociklo neįsivaizduoja.
