Rugpjūčio pradžioje šalies žemės ūkyje dėl sausros paskelbta ekstremali situacija sulaukė įvairių reakcijų: vieni puolė žemdirbiams padėti, kiti – pagalbą kritikuoti. Žemės ūkio ministerija pažadėjo kaimiečiams kompensuoti apie trečdalį patirtų nuostolių – 200 milijonus litų. Pagalbos ranką ištiesė ir savivaldybės, politikai, tarp jų – ir mūsų rajono. Pasipiktinusieji mokesčių mokėtojų pinigų dalybomis klausia: kodėl valstybė turi kompensuoti žemės ūkio verslu besiverčiančių žmonių nuostolius, ar jie, kaip kiti verslininkai, neturi draustis nuo nelaimių? 
POLITIKAI ŽADĖJO PADĖTI
Prašymą Savivaldybei rajono žemdirbiams iš dalies kompensuoti žiemos šalčių ir vasaros sausros padarinius pateikė Žemės ūkio skyrius.
„Žiemą dėl šalčių išretėjo, o kai kur ir žuvo žiemkenčių pasėliai, pavasarį atvėsę orai ir vasarą užsitęsusi sausra juos dar labiau išretino. Nukentėjo ir vasarojus, ypač rapsų, bulvių derlius“, – rašoma prašyme, tačiau konkretūs nuostoliai nevardijami.
Nėra informacijos, ar dėl sausros sumažėjo karvių produktyvumas, kiek sumažėjo gyvulių bandos.
Žemės ūkio skyriaus prašymą svarstę Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos bei Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komitetai sutiko, kad reikia rasti galimybių padėti žemdirbiams. Nuspręsta Tarybos prašyti, kad pasėlius deklaravusiems žmonėms per Kaimo rėmimo fondą būtų grąžinti žemės ir žemės nuomos mokesčiai. Apytiksliais skaičiavimais, tokiai paramai reikėtų apie 800 tūks. litų biudžeto lėšų.
NUOSTOLIAI
TEBESKAIČIUOJAMI
Žemės ūkio skyriaus specialistė Viktorija Šimkuvienė „Santarvei“ sakė, kad prašymus atlyginti žiemos padarytus nuostolius pateikė apie 30 ūkininkų. Sunyko apie tūkstantis hektarų pasėlių.
Sausros padaryta žala tebeskaičiuojama. Žemės ūkio skyrius ministerijai informaciją apie rajone dėl sausros patirtus nuostolius turi pateikti iki spalio pabaigos
V. Šimkuvienė sakė, kad žemdirbiams išdalinta nemažai prašymo formų, tačiau žmonės kol kas neskuba jų pildyti. Tik tuo atveju, jei derlius dėl sausros būtų sumažėjęs beveik trečdaliu, galima tikėtis paramos.
Be to, pagal Europos Sąjungos reglamentą kompensuojama ne daugiau kaip pusė patirtų nuostolių.
Koks šiemet yra javų derlingumas palyginti su pernai, V. Šimkuvienė negalėjo atsakyti. Pirmieji apytiksliai duomenys turėtų būti tik penktadienį.
Specialistė sakė, kad nebėra institucijos, renkančios tokią informaciją. Apklausdami ūkininkus, duomenis apie derlingumą bando surinkti seniūnų pavaduotojai. Tačiau ne visi ūkininkai tokią informaciją teikia: esą tai verslo paslaptis.
SU KALTINIMAIS
NESUTINKA
Paanalizavus Žemės ūkio skyriaus prašymą, kilo klausimas: galbūt iš tikrųjų teisūs valstybės politikos žemės ūkyje kritikai, teigdami, kad žemdirbių nuostoliai paskaičiuoti „iš lubų“, nes, kol derlius laukuose, tokie skaičiavimai neįmanomi.
„Kas garsiau šaukia, tas ir sulaukia paramos?“ – kritikų repliką peradresuoju Žemės ūkio skyriaus specialistei V. Šimkuvienei.
Specialistė nesutinka su kaltinimais žemdirbiams.
„Šis atvejis ne tas. Bėda yra, ne akli esame. Karvės ganėsi ant išdegusios žolės. Šiemet turėjo būti derlingi metai, bet sausra viską pakoregavo“, – aiškino pašnekovė, tačiau savo teiginių negalėjo pailiustruoti konkrečiais skaičiais.
PARAMĄ TURI GAUTI
NE VISI
UAB „Rapsoila“ direktorius Edvardas Čaplinkas daug metų yra dirbęs agronomu.
„Galbūt žemdirbiai šiek tiek ir gudrauja dėl derliaus nuostolių kaltindami tik gamtą. Prastas ūkininkas nuostolių patiria ir palankiausiais metais. Ar gali būti geras derlius, kai pasėliai žolėse skendi?“ – klausė pašnekovas.
E. Čaplinskas nėra prieš paramą žemdirbiams. Tačiau supeikia nesuprantamą kompensacijų skaičiavimo mechanizmą: pinigus gali gauti vos ne kiekvienas parašęs prašymą ir pats savo nuostolius įvertinęs ūkininkas, nes nėra derliaus apskaitos, retas kuris net svarstykles turi.
Pašnekovo nuomone, kompensacijas turėtų gauti tik tie, kurie rūpinasi savo žemės ūkio verslu, kaip ir kiti verslininkai, jį draudžia.
„Ko gero, iš tikrųjų šiandien paramą gauna tie, kurie garsiau šaukia. Ne tik žemės ūkis, bet ir kai kuris kitas verslas priklauso nuo oro sąlygų, tačiau neteko girdėti, kad verslininkai reikalautų kompensuoti dėl blogo oro patirtus nuostolius. Tam yra draudimo kompanijos“, – teigė pašnekovas.
ŪKININKAI DRAUSTIS
NESKUBA
Situacija pasėlių draudimo rinkoje nepalanki nei draudėjams, nei ūkininkams. Pasėlius galima apdrausti vienintelėje kompanijoje „PZU Lietuva“. Jos duomenimis, kasmet yra draudžiama tik apie 1 proc. pasėlių.
Mažeikiuose įsikūrusios kompanijos darbuotoja neprisiminė, kad šiemet pasėlius būtų draudęs nors vienas ūkininkas.
Ūkininkų Sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis mano, kad ūkininkus nuo savanoriško draudimo atbaido dideli įkainiai ir nepatrauklios draudimo sąlygos.
„Netikiu, kad draudimo kompanijos skubėtų atlyginti gamtos padarytą žalą. Daug vargo tektų patirti, norint ją įrodyti“, – samprotavo A. Virkutis.
NEBENORI
KOMPENSUOTI
NUOSTOLIŲ
„Tai per daug lietaus, tai per mažai saulės. Galima kasmet valstybės prašyti paramos. Sutinku, kad kompensacijos iš biudžeto – ne pats geriausias sprendimas“, – pripažino Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas J. Siminkevičius.
Šiemet jis pritaręs žemdirbių prašymui iš dalies kompensuoti nuostolius, ateityje, ko gero, dvejotų. Tuo labiau kad ir šalies prezidentas Valdas Adamkus, ir premjeras Gediminas Kirkilas kalba, kad kompensacijos iš valstybės biudžeto gamtos nelaimių atveju yra tik trumpalaikis sprendimas ir negali būti garantas kompensuojant tokius nuostolius.
Pastaruoju metu aukščiausiuose valdžios sluoksniuose diskutuojama, kaip padaryti patrauklesnį draudimą. Svarstoma galimybė vietoj pasėlių draudimo steigti savišalpos fondą.
Nuotr. iš redakcijos archyvo:
A. Virkučio teigimu, ūkininkus nuo draudimo atbaido dideli įkainiai ir nepalankios draudimo sąlygos.
