Malonumo akimirka – ilgalaikė žala sveikatai

Žmonės kenkia sau įvairiausiais būdais. Pasaulyje priskaičiuojama daugybė produktų bei aplinkos veiksnių, nuo kurių ne tik nesisaugome, bet net sąmoningai jais piktnaudžiaujame, nors žinome, kad jie – žalingi.

Pavojingi spinduliai prasiskverbia net pro debesis

Ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai yra vienas iš aplinkos veiksnių, kuris gali būti tiek naudingas, tiek žalingas sveikatai. Būtent iš jų gauname vitamino D, kurio trūksta bene visų lietuvių organizmuose. Deja, mėgaujantis nesaikingai ir neatsakingai, UV spindulių žala nusveria naudą.

Odos paraudimas nudegus – tai tik pirminis ženklas, kad saule mėgautasi buvo per daug. Na, o ilgalaikis UV poveikis sukelia priešlaikinį odos senėjimą ir net vėžį. Jeigu nenaudojama tinkama akių apsauga, UV spinduliai gali pakenti regėjimui ir net sukelti aklumą.

Skaičiuojama, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule. Lietuvoje odos vėžys yra antra labiausiai paplitusi vėžio forma iki 44 metų amžiaus grupėje. Minėta vėžio forma susidaro ant dažniausiai saulės veikiamų vietų: galvos, veido, kaklo bei rankų. Sumažinti UV poveikį ir žalą galima paprastu būdu – naudojant apsauginį kremą nuo saulės su UV filtru. Jį derėtų naudoti ne tik saulėtomis dienomis ar per atostogas – pavojingi spinduliai prasiskverbia net pro debesis.

Dūmuose – gausu nuodingų cheminių medžiagų

Dar vienas neabejotinai sveikatai ir gyvybei grasinantis įprotis – rūkymas. Rūkant įkvepiami dūmai, kuriuose gausu kenksmingų medžiagų, sukeliančių įvairias ligas. Tabako dūmuose yra daugiau nei 5000 cheminių medžiagų, įskaitant nikotiną. Nors nikotinas yra medžiaga, kuri pririša žmogų prie cigaretės, organizmui gerokai labiau kenkia dervos ir kitos cheminės medžiagos, išsiskiriančios tabakui degant.

Daugelis dūmuose esančių cheminių medžiagų gali sukelti vėžį. Kiti dūmuose esantys elementai yra nuodingi, pavyzdžiui, vandenilio cianidas, anglies monoksidas, amoniakas. Kai rūkoma, šios cheminės medžiagos gali ne tik pakenkti plaučiams, bet ir patekti į kraują bei pasklisti kūne. Rūkymas gali paveikti visas kūno dalis – nuo odos iki smegenų ir sukelti įvairius vėžinius susirgimus bei širdies ir kraujagyslių ligas.

Norint sumažinti šią žalą, yra rekomenduojama atsisakyti šio žalingo įpročio arba pakeisti jį mažiau žalinga alternatyva.

Pridėtinis cukrus – paslėptas ligų šaltinis

Daugybė sulieknėti bandančių žmonių, pirmiausia, iš savo mitybos išbraukia pridėtinį cukrų. Jis ne tik pagreitina papildomų kilogramų augimą, bet ir sukelia priklausomybę bei prisideda prie pavojingų ligų atsiradimo. Vartojant per daug cukraus didėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, storosios žarnos vėžiu, diabetu, inkstų bei kepenų ligomis, net kepenų vėžiu. Taip pat gresia kognityvinės problemos, įskaitant demenciją ir Alzheimerio liga, padidėja kraujospūdis, cholesterolio bei trigliceridų kiekis. Nors gali atrodyti nesusiję, per didelis cukraus kiekis prisideda net prie akių tinklainės, raumenų ir nervų pažeidimų.

Medikai rekomenduoja vyrams per dieną neviršyti 36 gramų pridėtinio cukraus, o moterims ir vaikams – 25 gramų. Sumažinti pridėtinio cukraus kiekį galima atsisakant saldintų gėrimų, gryno cukraus bei desertų.

Ne tik priaugtas svoris, bet ir ligų rizika

Dar vienas su maistu gaunamas, tačiau sveikatai kenksmingas produktas – sotieji riebalai. Juos nuo kitų atskirti galima pagal formą – kambario temperatūroje jie išlieka kieti. Sočiųjų riebalų gausu palmių, kokosų aliejuose, svieste, sūryje, raudonoje mėsoje.

Sotieji riebalai kenkia sveikatai keliais būdais. Organizmui šie riebalai reikalingi energijai ir kitoms funkcijoms, tačiau per didelis jų kiekis gali sukelti cholesterolio kaupimąsi arterijose. Sotieji riebalai kelia blogojo cholesterolio lygį, kas savo ruožtu didina širdies ligų ir insulto riziką.

Daugelyje riebių maisto produktų yra daug sočiųjų riebalų, dėl to kyla rizika priaugti nepageidaujamo svorio. Viename riebalų grame yra 9 kalorijos – dvigubai daugiau nei angliavandeniuose ir baltymuose. Medikai rekomenduoja iš riebalų gauti 25-30 proc. dienos kalorijų normos ir vos 10 proc. jų turėtų sudaryti sotieji riebalai. Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, šį kiekį reikėtų sumažinti iki 7 proc.

Daugelį iš minėtų produktų galima ir net reikėtų įtraukti į savo kasdienybę, tačiau sumažinti jų kiekį. Vis dėlto kelios akimirkos malonumo gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tad svarbiausia mėgaujantis nepamiršti saiko.

One Reply to “Malonumo akimirka – ilgalaikė žala sveikatai”

  1. Jolanta parašė:

    Jei vartoji viską su saiku, tai niekas nekenkia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto