ELTOS nuotrauka
Nuo 2016 metų abiturientai privalės laikyti ir matematikos brandos egzaminą – jo reikės norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose.
Ši žinia vienų sutikta palankiai, kitiems atrodo – toks sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas ne laiku.
Kai kas teigia, kad tokiais sprendimais padėtis dėl mokinių matematinio išprusimo nepasikeis, tad reikia ne tik pertvarkyti brandos egzaminų sistemą, bet ir imtis ryžtingesnių priemonių įgyvendinant švietimo reformą.
Stiprins mokinių mąstymą
Iki šiol abiturientams privalomas buvo tik vienas brandos egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros. Po dvejų metų tokių egzaminų bus jau du – tokį sprendimą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Pretendentai į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas turės būti išlaikę valstybinį matematikos egzaminą, stojantieji į humanitarinių mokslų sritį ar kolegijas – mokyklinį.
Matematikos egzamino nebus reikalaujama tik iš menus besiruošiančių studijuoti abiturientų.
Nuo 2016 metų įvesti privalomą matematikos egzaminą nuspręsta, pasak ministro, siekiant sustiprinti moksleivių loginį ir matematinį mąstymą bei padidinti tiksliuosius mokslus išmanančių žmonių skaičių.
Matematikos sustiprinimu esą yra suinteresuotos visos švietimo grandys nuo pradinės iki aukštosios mokyklos, taip pat tuo susirūpinę darbdaviai ir pati visuomenė.
Abiturientai nesubrendę apsispręsti
Ministro D. Pavalkio sprendimas dėl privalomo matematikos egzamino sulaukė įvairios pedagogų, kitų švietimo darbuotojų, darbdavių, visuomenės ir, žinoma, pačių moksleivių reakcijos.
Moksleiviai sunerimę dėl to, kad 2016 metų valstybiniam matematikos brandos egzaminui bus rengiamasi pagal 2013–2015 metams skirtą ugdymo programą, tad moksleiviams teks dar dažniau ieškoti korepetitorių pagalbos.
Vienas iš raginusių ministrą įvesti privalomą matematikos brandos egzaminą buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Paklaustas, kodėl pasiūlė tokią naujovę, Mažeikiuose vidurinę mokyklą baigęs R. Dargis atsakė klausimu: „Ar jūs už tai, kad žmonės ką nors žinotų ir mokytųsi, ar už tai, kad būtų kuo daugiau demokratijos ir nereikėtų jokių mokslų, nes žmonės ir iš savęs yra protingi?“
Kaip naujovę, kuri turėtų įsigalioti po poros metų, vertina verslininkai, mokytojai ir mokiniai, skaitykite šeštadienio „Santarvėje“.
Nu kadangi as nei durnas nei proto bokstas tai man kaip jau gan pagyvenusiam zmogui atrodo irgi kad tas matematikos ekzas nelabai jau reikalingas zmogui kuris studijuos kas nesurista su ta matematika ,na kam daleiskim ,siuvejui aukstoji matematika?Ar ten meninikui ,advokatui?Visu pirma jam tai neidomu o antra bereikalingas laiko gaisimas ,ir dar toks paprastas klausimelis jeigu grybu karalystej vidurinis mokslas 12 metu tai kodel ta musu valstybe ……nu kaip cia korektiskai paskyt kurioj vietoj?
esam lietuviai, tad Q raidės neturime IQ= IK
O kas yra IK? Gal IQ „protinguoli“?:))))))
Turi būti paskutinis idiotas ,kad stumti ant Dargiaus.Tikrai,nepažįstat, neaušinkit burnos.Ačiū
ir lieka Bronė. Tas Jūsų pavadintas „dundukas“ mokyklą baigė su pagyrimu, ne kartą yra buvęs prezidentų, ministrų patarėju, apdovanotas kelias valstybiniais apdovanijimais, tad nemanau, kad „dundukai“ galėtų tokiose vietose dirbti. Lietuvių kalbos egzaminą kaip ir mes visi tos kartos žmonės jis laikė, ir matematikos laikė. O jei jūs manot, kad esat protinga iš savęs, pasitikrinkit savo IK. Nekenčiu, kai žmonės puola nežinodami, ką ir be jokių argumentų. Geros dienos.
O tam Robertui Dargiui, sprendžiant iš pacituotų minčių, reiktų privalomo lietuvių kalbos egzamino, nes ,,iš savęs neatrodo labai protingas“… Kažkoks absurdas kai Lietuvoj Švietimo ministrui visokie dundukai patarinėja. Koksministras – tokia ir švietimo sistema…