Bugenių bendruomenės atstovai lankėsi Vyriausybės rūmuose ir savo poziciją dėl danų kiaulių invazijos išsakė aplinkos ministrui. Šiaulių apygardos administracinis teismas, palikdamas galioti rajono politikų sprendimą, užkirto kelią danų kapitalo įmonės „Bugenių agro“ siekiams išplėsti Bugenių komplekso pajėgumus, tačiau kiaulių augintojai šį sprendimą apskundė aukštesnei instancijai. Bugeniškiai, laukdami teismo sprendimo, nesėdi rankų sudėję, ir toliau gina teisę gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje.
PIRMAS BANDYMAS –
NEPAVYKO
Bugenių bendruomenė dar anksčiau siekė susitikti su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku.
Padėti ėmėsi ir jų rinktas Seimo narys Jonas Stanevičius, tačiau nesėkmingai: bugeniškiai sulaukė skambučio iš Aplinkos ministerijos, kad ministras neturįs laiko priimti bendruomenės atstovų. Be to, esą kol vyksta teismai, nieko negalįs pasakyti.
Vienintelis pasiekimas, kad tarpininkaujant parlamentarui bugeniškiams pavyko sužinoti, kokie teisės aktai ir kaip reglamentuoja kiaulių augintojų fermas Danijoje, kitose Europos šalyse. Iki tol teko vadovautis spėlionėmis, gandais. Nors daugelis teisės aktų ir reikalavimų panašūs, tačiau maksimali riba – per metus leidžiant vienoje vietoje išauginti iki 54 tūkstančių kiaulių, tokia didelė tik Lietuvoje. Daugelyje valstybių ji kasmet mažinama.
MINISTRUI
TEKO IŠKLAUSYTI
Bugeniškiai ne kartą įrodė, kad jiems netrūksta ryžto ginant teisę gyventi saugioje aplinkoje. Jie neatsisakė ir noro savo poziciją išsakyti aplinkos ministrui: užsiregistravo priėmimui, ir jo laukė bene porą mėnesių.
Į priėmimą vyko teismuose bendruomenei atstovaujantys Vaidotas Jermolavičius ir Stasys Skurvydas bei Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas. Per susitikimą, trukusį apie pusvalandį, jie sakė spėję išsakyti pagrindines nuostatas. Be to, nuvežė per 4 tūkstančius gyventojų, nesutinkančių su Bugenių komplekso plėtra, parašų.
Mažeikiškiai viliasi, kad į jų išsakytas mintis, pasiūlymus bus atsižvelgta rengiant naujus dokumentus, susijusius su kiaulių ūkio plėtra.
REIKIA GRIEŽTESNĖS
ATSAKOMYBĖS
Savivaldybės juristas A. Naujokas ministrui akcentavo, kad būtina griežčiau reglamentuoti kiaulių augintojų padarytą žalą.
„Vadovaujantis Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymu, licencija gali būti atimta, jei ant cigarečių pakelio ar butelio nėra banderolės. O kiaulių augintojai už padarytą žalą, pažeidimus atsiperka vienos kiaulės vertės bauda. Aš ir ministrui sakiau, kad tokias baudas galima mokėti vos ne kasdien“, – prisiminė susitikimą su ministru juristas.
G. Kazlauskas sutiko, kad atsakomybė už gamtai padarytą žalą yra per švelni. Anot jo, galbūt ir vertėtų sugriežtinti baudas, o jeigu pažeidimai kartojasi, netgi sustabdyti veiklą.
PAVADINO GENOCIDU
Aplinkos ministras šmaikštaudamas mažeikiškius informavęs, kad sostinėje neužsirūkytų neleistinoje vietoje, nes gali tekti sumokėti 500 litų baudą.
„O dėl kiaulių kompleksų, galiu drąsiai sakyti, pas mus vykdomas gamtos ir žmonių ekologinis genocidas“, – rėžęs Savivaldybės juristas A. Naujokas.
Juristas kaip pavyzdį minėjo praėjusiais metais plačiai nuskambėjusį įvykį Kalvarijoje. Į aplinką iš danų kiaulidės išsiliejo maždaug 10 kubinių metrų srutų, jos užteršė žemės sluoksnį ir griovio dugną.
„Tik kai žiniasklaida ėmė kalbėti apie nelaimę, susirūpinta situacija, sudaryta darbo grupė“, – replikavo juristas.
Ant A. Naujoko, pas mus labai nesunku pažeisti teisės aktus: Lietuvoje leidžiama vienoje vietoje per metus auginti ne daugiau kaip 54 tūkstančius kiaulių, tačiau Kalvarijos komplekse kiaulių auginama vos ne dvigubai tiek.
PASIŪLĖ KREIPTIS
Į KITĄ MINISTERIJĄ
Mažeikiškiai ministrui išsakė ir savo nuomonę dėl apsaugos sanitarinių zonų.
„Pavyzdžiui, jei per metus auginama 54 tūkstančiai kiaulių, sanitarinė zona yra pusantro kilometro. Zonos nustatomos formaliai, niekam nesvarbu, kas yra už tos ribos – vienkiemis, gyvenvietė, kokia jos apgyvendinimo koncentracija ir panašiai. Įstrigęs yra jau prieš kelerius metus parengtas dokumento projektas, įteisinantis kvapų normas“, – samprotavo A. Naujokas.
Deja, aplinkos ministras skeptiškai sureagavo į tokias pastabas. Esą sanitarinės zonos – Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija.
„Tai toks tas valdininkų požiūris, jei skauda, tai patys ir rūpinkitės“, – replikavo S. Skurvydas ir V. Jermolavičius.
Bugeniškiai pasidžiaugė, kad vietos valdžia jiems kur kas palankesnė – palaiko jų siekius apsiginti nuo danų kiaulių invazijos, Savivaldybės taryba nedavė leidimo Bugenių kiaulių komplekso plėtrai.
TIKISI PARLAMENTARŲ
PAGALBOS
Bugenių bendruomenės atstovai viliasi, kad sostinės funkcionieriai atsižvelgs į kai kurias išsakytas mintis. Tačiau žmonės norėtų ir didesnės Seimo narių paramos.
„Ne visi teisės aktai skelbiami „Valstybės žiniose“, kai kuriuos projektus savo įsakymu patvirtina pats ministras.
Tai sunku viską sužiūrėti“, – bugeniškiams pritaria ir Savivaldybės juristas A. Naujokas.
Nuo bugeniškių daugiausia kliuvo Seimo nariui Stanislovui Giedraičiui.
Jie prisiminė, kaip bene prieš porą mėnesių parlamentaras lankėsi Bugeniuose, žmonėms žadėjęs, jog jei to komplekso nenori, jo neliksią. Nuo to laiko bendruomenė jokių žinių iš parlamentaro nesulaukė.
Su Seimo nariu „Santarvei“ susisiekti nepavyko. Jo padėjėjas Algirdas Petravičius informavo, kad parlamentaras Bugenių bendruomenei rūpimą klausimą buvo iškėlęs Seimo Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komitete. S. Giedraitis pažadėjęs daugiau pasidomėti, kaip sprendžiama ši problema.
LAUKIA TEISMO
Teismų maratonas tarp UAB „Bugenių agro“ ir Savivaldybės tarybos tęsiasi jau trejetą metų. Praėjusių metų rudenį Šiaulių administracinis teismas paliko galioti Savivaldybės tarybos sprendimą ir užkirto kelią danų kapitalo bendrovei „Bugenių agro“ Bugenių komplekso pajėgumus išplėsti iki 46 tūkstančių kiaulių per metus. Bendrovė šį teismo sprendimą lapkričio mėnesį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
A. Naujokas teigė, kad neoficiali tokio teismo patirtis byloja, jog bylos nagrinėjamos ne anksčiau kaip po aštuonių mėnesių. Juristas ir Bugenių bendruomenė viliasi, kad Savivaldybės tarybos sprendimas liks galioti.
DŽIAUGIASI PERGALE
Mažeikiškiai – bene vieninteliai Lietuvoje, sugebėję sustabdyti danų kiaulių invaziją.
„Jums pasisekė, kad sugebėjote užbėgti už akių danų ketinimams išplėsti kiaulių kompleksus. Kai įsileidi, sunku sustabdyti savivaliavimą. Nepaisoma teisės aktų, gyventojų nuomonės“, – „Santarvei“ sakė Kalvarijos kaimo bendruomenės „Santaka“ pirmininkė Rozalija Sutkaitienė.
Pašnekovė teigė, kad aplinkiniai kaimai labai kenčia nuo tokios kaimynystės. Smarvė sklinda 10–15 kilometrų spinduliu. Dvokas yra ne tik tada, kai pilamos srutos, bet visą laiką, nes jis išpučiamas iš tvartų per ventiliacijos angas.
R. Sutkaitienė prisipažino esanti nusivylusi šalies valdininkais. Aplinkos apsaugos departamentas Kalvarijos komplekso savininkams davė leidimą per metus auginti 100 tūkstančių kiaulių, vos ne dvigubai tiek, kiek numatyta teisės aktuose.
„Sukilus gyventojams apskrities administracija ėmėsi veiksmų, atlikti tyrimai, dėl pažeidimų kreiptasi į Aplinkos ministeriją. Laukiame atsakymų. Manome, kad turėtų būti sustabdyta komplekso veikla“, – apie kovą su kiaulių augintojais pasakojo R. Sutkaitienė.
GALI TEKTI PIKETUOTI
Į bugeniškius pagalbos, patarimų kreipiasi ir kitų rajonų žmonės, bandantys pasipriešinti danų kiaulių invazijai. Artimiausiu metu S. Skurvydas ir V. Jermolavičius vyks į Radviliškio rajoną.
„Jeigu mums nepavyks sustabdyti komplekso veiklos, pagalbos kreipsimės į Bugenių bendruomenę, kitus gyventojus, kuriems aktuali ši problema“, – teigė R. Sutkaitienė.
Kalvarijos bendruomenės pirmininkė svarsto, galbūt jau pribrendo reikalas rengti visuotinį piketą ir užkirsti kelią tam, kad Lietuva netaptų danų kiaulidėmis.
S. Skurvydas ir V. Jermolavičius teigė pritarią tokiai minčiai. Apie tokią galimybę jie įspėję ir aplinkos ministrą.
Nuotr. iš asmeninio albumo .:Su aplinkos ministru Vyriausybės rūmuose susitiko A. Naujokas, V. Jermolavičius ir S. Skurvydas.
