Mažeikiškiai prisidėjo prie Lietuvos strategijos kūrimo

Vakar į viešąją biblioteką rinkosi mažeikiškiai, panorę dalyvauti viešoje diskusijoje „Lietuvos vizija 2030“, kurią organizavo Valstybės pažangos taryba. Beveik pusšimtis mažeikiškių tris valandas analizavo pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria valstybė ir visuomenė, bandė ieškoti būdų, kaip juos įveikti.


PAKELTI AKIS NUO VAGOS
Į Mažeikius iš sostinės atvyko LR Ministro Pirmininko tarnybos komunikacijos koordinavimo skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Guoda Lomanaitė. Susirinkusiųjų lauktas Valstybės pažangos tarybos atstovas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas bei UAB „Eika“ vadovas Robertas Dargis į gimtąjį miestą neatvyko dėl išvakarėse netikėtai pasikeitusių planų.
A. Martusevičius trumpai pristatė Valstybės pažangos tarybos susikūrimo aplinkybes ir šios organizacijos tikslus, tarp kurių svarbiausias – suburti visuomenę, generuoti mintis ir idėjas, kurios galėtų būti panaudotos kuriant strategiją „Lietuva 2030“. Dokumentas turi būti patvirtintas dar šių metų spalį.
„Susitikime pas Prezidentę buvo nutarta, kad reikia galvoti ne tik apie šios dienos darbus. Labai svarbu pakelti akis nuo kasdienių darbų ir pažiūrėti, kas mūsų laukia „vagos gale“, – kalbėjo svečias. – Pažvelgti strategiškai į Lietuvos valstybės ateitį“.

SU VISUOMENĖS PAGALBA
Valstybės pažangos taryboje – 30 narių: mokslininkų, verslininkų, kultūros, jaunimo atstovų, kurie renkasi kartą per mėnesį.
„Jau pirmajame posėdyje buvo pasakyta: kabinete sukurta vizija bus neveiksni“, – akcentavo A. Martusevičius. Todėl Tarybos atstovai rengia susitikimus ir diskusijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Šių susitikimų tikslas, kaip teigė svečias iš Vilniaus, dvejopas.
Viena vertus, tokiu būdu išsikristalizuoja visuomenę jaudinantys dalykai. Kita vertus, į susitikimus atėjęs žmogus, pasak A. Martusevičiaus, priverstas pagalvoti ne tik apie savo problemas, rūpesčius, tikslus.
„Džiugu tai, kad nors penkiasdešimt žmonių šiandien pagalvojo apie Lietuvą“, – apibendrindamas susitikimą Mažeikiuose „Santarvei“ sakė A. Martusevičius.

IŠŠŪKIŲ DAUG – IR DIDELIŲ
Atėjusiems į diskusiją mažeikiškiams teko ne klausytis pranešėjų, o dirbti patiems.
Laikas ir darbas, kaip išsyk įspėjo G. Lomanaitė, suskirstytas į tris etapus: kiekvienas turėjo įvardyti, kokią Lietuvą norėtų matyti 2030 metais; susibūrus į atskiras grupes identifikuoti iššūkius, su kuriais dabar susiduriama; pateikti pasiūlymų, kaip reikėtų rasti išeitis.
Pagrindinės problemos arba iššūkiai, su kuriais, mažeikiškių nuomone, dabar susiduria Lietuva, yra šie: emigracija ir Lietuvos ryšiai su emigrantais – kad į juos nebūtų žiūrima kaip į tėvynės išdavikus, o skatinama sugrįžti; valdymo decentralizacija – kad bendruomenės iš tikrųjų pajustų galinčios įgyvendinti sumanymus ir realizuoti poreikius; valdžios žmonių asmeninė atsakomybė už priimtus sprendimus; korupcija bendriausiąja prasme – ji prasideda nuo kyšio kelių policininkui ar medikui ir turėtų būti išguita iš mūsų sąmonės kaip netinkamas ir neracionalus elgesys; rinkimų sistemos pakeitimas – tiesioginiai rinkimai, kuriuose lygiomis teisėmis dalyvautų ir partiniai, ir nepartiniai kandidatai; orios senatvės garantijos ir kt.
A. Martusevičius sakė, kad mažeikiškiai bene vieninteliai akcentavo kultūrinio identiteto svarbą – susirinkusieji nusprendė, kad tarp strateginių tikslų turėtų būti šie: išsaugoti kalbą, atskirų regionų tarmes kaip kultūros objektus.
Buvo įvardytos ir žiniasklaidos problemos. Susirinkusiųjų nuomone, visuomenės informavimo priemonės neretai piktnaudžiauja negatyvia informacija, o apie pozityvią sąmoningai nutylima. Vienas iš diskusijos dalyvių pasiūlė apskritai uždrausti žiniasklaidai mėgautis blogomis naujienomis.

LŪKESČIAI – SVARBŪS
Visos mažeikiškių pastabos, planai ir pasiūlymai iškeliavo į Vilnių. Pasak svečių, su jais bus supažindinti Valstybės pažangos tarybos nariai.
Vyriausybės ir Pažangos tarybos atstovų laukia dar du susitikimai su Lietuvos miestų gyventojais, ir planuotas etapas bus užbaigtas.
„Visuomenė įvardys prioritetus, o paskui prie darbo stalo sės Lietuvos protai ir nusistatys – kokia iš tiesų turėtų būti ateities Lietuva ir kaip tai pasiekti“, – patikino svečiai.
A. Martusevičius įsitikinęs, kad diskusija pavyko. Tokiuose susitikimuose, pasak komunikacijos specialisto, iš pradžių vyrauja abejonės ir skepticizmas, tačiau rezultatas dažniausiai būna netikėtas ir patiems dalyviams.
„Utenoje, pavyzdžiui, taip kilo bendruomeninio vaikų darželio idėja. Ten svečiavęsis Tarybos narys Vladas Lašas pasakė: štai rytoj atsibusite – ir imkite daryti. Manau, kad jie taip ir padarys“, – susitikimų įspūdžiais dalijosi Vyriausybės tarnybos atstovas.
Vakarykštis susitikimas – ne išimtis. Pasak svečių, jie sulaukė tokios dalyvių reakcijos, kokios tikėjosi. „Buvo tokių, kurie sakė: norisi eiti, veikti. Kai kas pastebėjo, kad Lietuvoje sunku kažką organizuoti, pakeisti. Nes mūsų visuomenė yra ne asmenybių visuomenė, o bandos – visi, kas tik iškiša galvas, greitai yra priversti jas slėpti“.
G. Lomanaitė pastebi: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos pavyzdžiai liudija, jog svarbu pradėti veikti, svarbu įvardyti, pasiūlyti gerą idėją, o jos pasekėjų visada atsiras.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: A. Martusevičius susirinkusiems mažeikiškiams sakė: „Norime žinoti, kuo jūs gyvenate, kaip jūs galvojate, kokiu keliu eiti“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto