Šiuo metu vykstančiame „Santarvės” taurės futbolo turnyre vienas rezultatyviausių žaidėjų – „Gaisrinės” komandoje žaidžiantis futbolininkas Antanas Bulošas. Jis taip pat vienas geriausių šalies futbolo II lygos šiaurės zonos Mažeikių komandos žaidėjų.
FUTBOLAS – NUO ANTROS KLASĖS
Pirmą kartą futbolo kamuolį mažeikiškis Antanas paėmė mokydamasis Sodų vidurinės mokyklos antroje klasėje. Tada jį ir dar šešis klasės draugus į komandą pakvietė vienas futbolo trenerių. Nuo to laiko futbolas Antanui tapo aistra.
Kodėl toks jo pasirinkimas, sportininkas negalėjo pasakyti. „Kai pradėjau žaisti futbolą, kitokios minties apie kitą sporto šaką net nebuvo“, – kukliai mintimis dalijasi žaidėjas.
Antano Zodiako ženklas – Dvynys, bet ką jis reiškia jam, kaip futbolininkui, sakė specialiai nesidomėjęs.
PIRMOJO ĮVARČIO NEPRISIMENA
Baigęs devynias klases, jaunuolis pradėjo dirbti, žaisdavo įvairiose rajono futbolo pirmenybėse, o po trejų metų atsidūrė nuolatinėje Mažeikių komandoje, žaidusioje šalies futbolo II lygoje.
Vienu metu ši komanda, pasivadinusi „Vakarų žemaičiais“, priklausė net I lygai. Dabar Antanas – vėl tarp Mažeikių futbolo komandos žaidėjų.
Pirmojo savo įvarčio sakė neprisimenąs: tai buvo dar mokykloje, kai su komanda važinėdavo po visą Lietuvą: žaista Radviliškyje, Akmenėje, Utenoje, Šiauliuose, Kretingoje, Gargžduose.
KLYSTA IR TEISĖJAI
Per tuos 20 metų sužaista begalės varžybų. Antanas sako visada stengiąsis nepraleisti progos pažaisti savo mėgstamą žaidimą. Kai šalies futbolo lygoje pradėjo žaisti lauko futbolą, teko praleisti tik kelerias varžybas ir tik dėl gautų įspėjimų.
Geltonų įspėjimo kortelių futbolininkas sakosi gavęs ne tiek jau daug, bet pasitaiko. Išvarytas iš aikštės per visą laiką buvęs tik dukart. Antanas sako, kad ant teisėjų už tai nepykstąs, jie buvo teisūs.
Pats ne kartą teisėjavęs per rungtynes, mažeikiškis galvoja, kad tai – nelengvas darbas. Pasitaiko, kad ir teisėjai klysta, bet galima suprasti, nes ne visada viską jie gali pamatyti.
Keletą kartų teko skaudžiai nusivilti, nes buvo nubaustas, pasak jo, visiškai už nieką.
PASITAIKO KURIOZŲ
Su teisėjais pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Vieną jų Antanas mena iki šiol. Tada jis žaidė I lygoje. Varžybos vyko Marijampolėje. Per antrąjį kėlinį praėjus vos dešimčiai minučių, teisėjas sušvilpė, kad rungtynės baigtos. Klaidą tada ištaisė teisėjo padėjėjai. „Tikriausiai teisėjas buvo netinkamos „formos“, – mąsto apie įvykį Antanas.
Kiek taiklių įvarčių pasiuntęs į vartus, dabar futbolininkas jau nesuskaičiuoja. Anksčiau tokią statistiką žinojo, bet vėliau tarp skaičių pasiklydo. Dabar, žaisdamas Mažeikių komandoje, per devynerias rungtynes Antanas jau pelnė dešimt įvarčių.
ŽAIDŽIA SAVO MALONUMUI
Nenori žaidėjas prarasti savo sportinės formos ir vasarą, kai Mažeikių komanda ilsisi.
Jis šiuo metu per „Santarvės taurės” futbolo turnyrą padeda „Gaisrinei”. Tai daro savo malonumui ir be jokio atlygio.
Antanas sako, kad „Santarvės taurė” įrodo, jog Mažeikiuose futbolas yra populiarus – turnyre dalyvauja net 7 komandos. „Ir futbolininkų yra užtektinai, puikiai žaidžia kai kurios komandos. Šiemet šis turnyras populiaresnis ir stipresnis už pernykštį“, – galvoja žaidėjas ir mano, kad kiekvienais metais turnyras vis tvirtės, kadangi komandos jau iš anksto stengiasi surinkti vis geresnius žaidėjus.
SPORTUI – MENKAS DĖMESYS
Susirūpinimą Antanui kelia tai, kad mažai dėmesio sportui skiria rajono valdžia, Savivaldybė. Apie tai liudija ir faktas, kad iki šiol Savivaldybė dar nesugebėjo sumokėti starto mokesčio už Mažeikių futbolo komandą.
Pats dar kartais mėgstantis pažaisti krepšinį, stalo tenisą futbolininkas mano, kad mūsų mieste galėtų būti propaguojama daugelis sporto šakų, bet liko tik futbolas ir stalo tenisas. Apmaudžiausia, kad išnyko krepšinio komanda.
Mažeikių futbolininkų sąlygos taip pat prastos: treniruojasi miesto stadione, kuris, beje, yra pats prasčiausias iš visų vietų, kur tik Antanui yra tekę būti. Jis pastebi, kad net mūsų kaimų stadionai yra daug geresni. Persirengia futbolininkai lauke, kadangi nėra jokios pastogės.
„Gerai, jei šviečia saulė, o jeigu lyja?“ – lyg klausia, lyg apgailestauja.
PASILIKO MAŽEIKIUOSE
Žaidėjas pasakoja, kad labiausiai futbolu Mažeikiuose rūpinasi komandos vadovas Aldaras Pupliauskas ir džiaugiasi, jog dar yra jų komandos treneris Nerijus Gudaitis, o vaikus treniruoja Ramunas Daubaris.
Jei nebūtų pakvietę į Mažeikių komandą, į Šiaulius būtų išvažiavęs ir Antanas.
„Tiek metų žaidus Mažeikiuose, nesinori jų palikti, juolab kad suformavome gerą komandą“, – sako futbolininkas.
Antanas apgailestauja, kad iš praėjusių metų I lygos komandos Mažeikiuose likę vos 3-4 futbolininkai – kiti susirado kitus miestus: Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Šilutę, Šiaulius.
AUGA STADIONE
Didelių traumų mažeikiškiui kol kas neteko patirti, o mažesnių būta daug. (Paklausus apie jas, Antanas triskart nusispjovė). Dėl jų neteko praleisti nė vienų rungtynių. Buvo išsigandęs, kai kartą per varžybas buvo „surakinę” kojos kelį. Visiškai negalėjo pajudėti, bet medicinos darbuotoja per 10 minučių padėjo atsistoti ant kojų.
Nuolat su tėvu stadione futbolo sirgaliai mato šeštus metus einantį Simą. Sūnus sako, kad jam patinka futbolas ir užaugęs jis taip pat bus futbolininkas. Antanas stengiasi vežtis sūnų į visas varžybas, nesvarbu, kur jos vyksta. „Galima sakyti, kad Simas bus užaugęs stadione“, – juokauja futbolininkas.
Draugė Laura taip pat neprieštarauja Antano pomėgiui, dažnai ateina pabūti sirgale.
Paklaustas, kiek dar metų nesiskirs su futbolu, Antanas trumpai atsakė: „Jei tiek metų žaidžiu, vadinasi, viskas gerai. Žaisiu, kol būsiu reikalingas”.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
