Besibaigiantys kalendoriniai metai ne vienam tampa puikiu atskaitos tašku siekiant apžvelgti per metus nuveiktus darbus, įgyvendintas idėjas.
Apie 2021-uosius mūsų krašto kultūros paveldo tema ir apie ateities planus kalbinome Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistę paveldosaugai Rūtą Končiutę-Mačiulienę.
Padidėjo pajėgos
„Darbo buvo galybė, vos spėjome suktis. O metai buvo ir darbingi, ir pakankamai sėkmingi“, – taip pokalbį pradėjo Savivaldybės paveldosaugininkė R. Končiutė-Mačiulienė.
„Santarvės“ pašnekovė džiaugėsi padidėjusiomis galimybėmis, mat Mažeikių krašto kultūros paveldu šiemet ji rūpinosi jau nebe viena. Paveldosaugininkų gretas papildė Aistė Jokubauskienė.
Be to, specialistės didžiuojasi, kad joms į pagalbą nuolat ateina ir visuomenininkai, ir paveldą mylintys, juo besirūpinantys rajono gyventojai. Žmonės, pastebėję pokyčių viename ar kitame kultūros paveldo objekte, geranoriškai apie juos informuoja specialistes.
Metų pradžioje – geros naujienos
Metai Mažeikių krašto kultūros paveldo srityje prasidėjo naujiena apie tai, kad Plinkšių dvaro sodyba turi naujus savininkus. Atsirado vilties, kad merdintis dvaras bus prikeltas naujam gyvenimui.
Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, šiuo metu atliekami reikiami dvaro sodybos pastatų tyrimai, rengiamas tvarkybos darbų projektas.
Metų pradžioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus sudarytos komisijos nariai apžiūrėjo Sedos varpinės tvarkybos ir remonto darbus. Jie teigiamai įvertino meistrų atliktus darbus, tuo pat metu buvo apžiūrėti ir pirmojo Sedos bažnyčios langų keitimo etapo rezultatai.
FIXUS Mobilis projekte – 8 rajono objektai
Sausį prasidėjo ir Kultūros infrastruktūros centro projektas FIXUS Mobilis. Jame mažeikiškiai buvo vieni aktyviausių – atrankas praėjo Renavo dvaro rūmai ir svirnas, Viekšnių vandens malūnas, Biržiškų namai, Mažeikių bankas, skulptoriaus Broniaus Pundziaus sodybos pastatai – gyvenamasis namas ir pirtelė, Pievėnų bažnyčia.
FIXUS Mobilis komandos nariai apžiūrėjo visus šiuos objektus, įvertino jų būklę, nemokamai atliko kai kuriuos būtiniausius darbus, parengė išsamias ataskaitas su rekomendacijomis, kaip tvarkyti, vykdyti priežiūrą.
Netikėtumas – rūsys su gyventojais
Vasaris paveldosaugininkams, statybininkams ir paveldu besidominčiai Mažeikių krašto visuomenei pateikė staigmeną: Pikelių bažnyčioje vykdant tvarkybos darbus, aptiktas rūsys, apie kurį nieko nebuvo žinoma, su būriu gyventojų – šikšnosparnių.
Tuomet paveldosaugininkei teko į pagalbą kviestis ne tik archeologus, bet ir gamtininką. Saugiai rūsyje žiemojusius šikšnosparnius aplankė jų gyvenimo ypatumus išmanantis ir globa besirūpinantis Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius.
Rūsio gyventojais pasirūpinta, o pavasarį Pikeliuose buvo iškelti ir specialūs šiems skraidantiems žinduoliams skirti inkilai. Šis atvejis parodė: kultūros ir gamtos paveldas vienas kitą papildo ir gyvena harmonijoje, o gamtininkai ir kultūros paveldo apsaugos specialistai taip pat puikiai bendradarbiauja ir sutaria.
Svarbus bendradarbiavimas
Šiemet pradėtas Žemalės bažnyčios fundatorių įamžinimo projektas. Jo idėjos autorius – mūsų krašto bičiulis, bendrovės „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Michal Rudnicki. Projekto organizacinėje komandoje dirba ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys, skulptorius Marius Norkus, istorikas Povilas Šverebas, Žemalės parapijos klebonas Petras Smilgys, Žemalės bendruomenės pirmininkas Paulius Pocevičius ir R. Končiutė-Mačiulienė. Parengtas atminimo lentos projektas. Tikimasi jį įgyvendinti jau ateinančiais metais.
Paveldo apsaugos specialistė džiaugėsi prasmingu bendradarbiavimu su Mažeikių muziejumi, biblioteka, kultūros centrais, dvarų sodybomis, Šaulių sąjungos vadovais ir nariais, parapijomis, bendruomenėmis, privačiais kultūros vertybių savininkais. Rengiami ir vykdomi bendri projektai, tariamasi, konsultuojamasi.
Džiugina populiarėjantys Europos paveldo dienoms skirti renginiai. Šiemet jie vyko net trijose rajono vietose – Renavo dvaro sodyboje, Židikų ir Pikelių bažnyčiose. Įstaigos, bendruomenės pačios rengia projektus, susijusius su paveldosauga, teikia paraiškas, ieško papildomo finansavimo.
„Smagu, kad deriname veiksmus ir vieni kitiems draugiškai padedame skleisti žinią apie mūsų krašto paveldą“, – mintimis dalijosi „Santarvės“ pašnekovė.
Žymių žmonių ir datų įamžinimas
Mažeikių rajone dar ankstyvą pavasarį prasidėjo pokalbiai dėl poeto Vytauto Mačernio, rašytojos, pedagogės bei labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos atminimo įamžinimo.
Pavyko įgyvendinti sediškės Genoveitos Gricienės idėją – Sedoje gimnaziją baigusio V. Mačernio atminimą įamžinti jo laikų mokyklinio suolo skulptūrine kompozicija su dabartinių gimnazistų parinktomis ir suolo autoriaus, skulptoriaus Mykolo Saukos išraižytomis eilėmis.
Idėja pasiteisino: socialiniuose tinkluose mirga nuotraukos, kuriose Mačernio suolą nuolat apsėdę įvairaus amžiaus lankytojai.
M. Pečkauskaitės atminimui įamžinti irgi nutarta kurti skulptūrinę kompoziciją. Parinkta vieta, pakviesti skulptoriai sukūrė aukšto meninio lygio skulptūros projektus ir juos pristatė. Tačiau šį projektą tenka atidėti, nes liepą Židikuose vykusio sakralinio meno ir paveldo simpoziumo metu pastebėta, kad skubios pagalbos reikia bažnyčios stogui.
„Skulptūros projektas nebus užmirštas. Po truputį tam bus renkamos lėšos, bus organizuojami labdaros vakarai. Bet puoštis galime tada, kai esame saugūs, kai per kiaurą stogą nebėga vanduo ar netvinsta rūsys, kaip dabar yra Židikų bažnyčioje ir kapinių koplyčioje“, – įsitikinusi paveldosaugininkė.
Nuo minėjimų iki žygių
Šiemet rajone buvo įprasminta, paminėta ir daugiau su garsiomis asmenybėmis susijusių svarbių datų: pavasarį drauge su karo istorijos tyrinėtojais iš Klaipėdos buvo įamžintas Tėvynės apsaugos rinktinės savanorio Nikodemo Jakučio atminimas – Ketūnų kapinėse pastatytas ir pašventintas atminimo ženklas.
Birželį prisiminti 1941 m. birželio 25 d. Rupėkių kaime žiauriai nužudyti Sedos ir aplinkinių vietovių gyventojai. Prie jų atminimui pastatyto vadinamojo Baltojo kryžiaus surengtas minėjimas.
Spalį surengtas pėsčiųjų žygis garsaus partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 120-osioms gi-mimo metinėms paminėti. Be to, buvo tvarkomos Lietuvos laisvės gynėjų žūties vietos.
Pandemija veiklai netrukdė
Pandeminė situacija paveldosaugininkėms nesutrukdė tęsti tradicijos – pakviesti mažeikiškius į „Pietus su kultūros paveldu“. Rudenį įvyko 4 miestiečių pamėgti pasivaikščiojimai, pietų pertraukų metu aplankant svarbiausius Mažeikių senamiesčio lankytinus objektus: katalikų, evangelikų liuteronų ir stačiatikių maldos namus, senąjį Lietuvos banko, geležinkelininkų pastatus.
lydėjo muziejininkas Vytautas Ramanauskas.
Be to, įvyko pažintinės ekskursijos, kuriose dalyvavo Mažeikių Rotary klubo „Liberta“, Mažeikių ir Akmenės fotografus vienijančio klubo „Lokys“ nariai.
Liepos mėnesį kultūros paveldu besidominčių mažeikiškių ir rajono svečių keliai dažnai vedė į Židikus, kuriuose savaitę vyko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas ,,Versmės“. Simpoziumas žmonėms buvo proga pagilinti žinias klausant menotyrininkų, restauratorių paskaitų, dalyvaujant praktiniuose užsiėmimuose.
Simpoziumas yra tęstinis projektas: šiuo metu restauruojamas Židikų bažnyčios šventoriaus koplytstulpis, Mažeikių muziejui padovanota ir ateinančiais metais bus eksponuojama garsaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Šv. Onos atlaidai Židikuose“.
Beje, pandemija į „Versmes“ įnešė gerą naujovę – visos paskaitos buvo transliuojamos internetu. Dabar simpoziumo užsiėmimus bet kuriuo metu galima peržiūrėti socialiniame tinkle „Facebook“ – Mažeikių krašto kultūros paveldo paskyroje.
Vargonai įkvėpė naujus sumanymus
Rugpjūtį daugelyje medinių rajono bažnyčių bei koplyčių buvo atlikti dendrochronologiniai tyrimai.
Biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimų centro mokslo darbuotojas Adomas Vitas, atlikęs minėtus tyrimus, pateikė išsamią informaciją apie mūsų krašto maldos namų statybai ir remontui naudotą medieną. Pranešimą, kurį mokslininkas pristatė Pikelių bažnyčioje Europos paveldo dienų metu, galima peržiūrėti jau minėtoje socialinio tinklo paskyroje.
Šią vasarą per Šv. Roko atlaidus Žemalės bažnyčioje didingai suskambo pernai restauruoti vargonai. Jie skambėjo ir vieno iš tarptautinio Mažeikių meno festivalio koncertų metu. Šis instrumentas įkvėpė muzikos mylėtojus – kitais metais planuojama surengti vargonų muzikos festivalį.
Naujos patirtys, laimėjimai
Reikšmingų dalykų kultūros paveldo srityje šiemet buvo ir daugiau.
Šį rudenį pristatytas dar vienas kultūros paveldo sklaidos projektas – Šerkšnėnų kultūros centro kieme pastatytas tradicinis žemaitiškas koplytstulpis su keturiais šventaisiais, surengtos jo šventinimo iškilmės.
Didžiausiu šių metų laimėjimu R. Končiutė-Mačiulienė laiko baigtus Pikelių bažnyčios tvarkybos ir remonto darbus. Be visų kitų darbų, buvo atkurtas bokštas, suteikiantis puošnumo šiai bažnyčiai.
„Darbus priėmusi komisija akcentavo, kad jie atlikti itin atsakingai ir kokybiškai. Pikelių bažnyčios tvarkybos projektas vadinamas vienu sėkmingiausių šių metų tvarkybos darbų projektų visos Lietuvos mastu“, – pasakojo paveldosaugininkė.
Būna ir nesmagių netikėtumų
Šiemet už valstybės lėšas rengiamas Sedos kultūros centrui priklausančio magazino tvarkybos darbų projektas. Už savivaldybės lėšas parengti Židikų kapinių koplyčios ir Viekšnių vaistinės tvarkybos darbų bei Renavo dvaro arklidžių konservavimo darbų projektai. Savivaldybės ir privačių rėmėjų bei vietos bendruomenės lėšomis toliau tvarkoma Lėlaičių Šv. Roko koplyčia, planuojama, kad kitais metais ji atvers duris lankytojams.
Be to, šiemet saugiai į tvarkomą senąją varpinę buvo perkelti Laižuvos bažnyčios varpai, vyksta Sedos bažnyčios langų tvarkybos projekto antrasis etapas.
Deja, papildomų lėšų pareikalavo netikėta Sedos bažnyčios šventoriaus tvoros griūtis. Buvo atlikti neatidėliotini tvoros sutvirtinimo darbai, sustabdytas tolesnis jos griuvimas, o pavasarį laukia archeologiniai tyrimai, tvarkybos darbų projekto rengimas ir finansavimo paieškos.
Neseniai paaiškėjo, kad Viekšnių vandens malūnas įtraukiamas į regioninės plėtros tarybos planus, kaip prioritetinis mūsų rajono kultūros paveldo objektas, tad jo tvarkybai tikimasi gauti finansavimą.
Ateičiai užtektinai darbų
Daug ir įvairių dalykų Mažeikių rajono kultūros paveldo srityje nuveikta šiemet, tačiau ir ateinančiais metais numatomų veiklų apstu.
Bus tęsiama senosios Laižuvos varpinės tvarkyba. Pikelių Švč. Trejybės parapijos lėšomis yra parengtas šios bažnyčios varpinės tvarkybos darbų projektas. Viliamasi, kad pavyks jį pradėti įgyvendinti. Ateinančiais metais vyks Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios langų keitimo 3-iasis etapas. Tvarkybos ir remonto darbai numatomi Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse. Planuojama užbaigti Lėlaičių Šv. Roko koplyčios remonto darbus, prisidėti prie Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčios laiptų remonto.
R. Končiutė-Mačiulienė tikisi, kad kitąmet, jei pakaks lėšų ir neatsiras netikėtų, neplanuotų, avarinių darbų, pavyks pradėti jau keletą metų eilės laukiančius tvarkybos darbus: Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paminklo Viekšniuose, mūrinio Auksūdžio koplytstulpio, griūvančio Viekšnių senųjų kapinių mūrinio koplytstulpio, esančio prie Biržiškų tėvų kapo, Kazimiero Jagmino antkapinio paminklo Knabikų kaimo kapinėse.
Ateityje planuojamas Tirkšlių, Mažeikių žydų senųjų kapinių bei žudynių vietos ir kapinių komplekso tvarkybos darbų projekto parengimas, Židikų bažnyčios stogo ir langų tvarkybos darbų bei remonto, avarinės grėsmės pašalinimo, saugos sistemų įrengimo projektas, taip pat prisidėjimas planuojamas ir Viekšnių bažnyčios langų bei fasadų tvarkybos darbų projektui parengti.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
