Naminiai gyvūnai ne tik teikia džiaugsmą, bet ir gali užkrėsti

Specialistai įspėja: parazitinėmis ligomis galima užsikrėsti ne tik tiesiogiai kontaktuojant su gyvūnu – pavojai tyko smėlio dėžėse, kiemuose, kuriuose gausu mūsų augintinių – šunų ir kačių – ekskrementų. Telšių visuomenės sveikatos centro Mažeikių skyriaus vedėja Irena Macijauskienė akcentavo, kad naminių gyvūnų platinamomis ligomis: toksokaroze, toksoplazmoze, echinokokoze bei kriptosporidiaze, galima užsikrėsti per gyvūnų išmatomis užterštą dirvožemį, vandenį, valgant neplautus vaisius, uogas, daržoves, nesilaikant asmens higienos.

TOKSOKAROZĖ – APVALIŲJŲ KIRMĖLIŲ LIGA
Patekus toksokarų, apvaliųjų kirmėlių, lervų kiaušinėlių į žmogaus virškinimo traktą, žarnyne jos išsilaisvina ir per gleivinę patenka į kraują. Taip lervos gali pasiekti kepenis, širdį, plaučius, inkstus, akis ir kitus organus.
Kaip pasireiškia liga, priklauso nuo lervų kiekio ir žmogaus imuninės būklės. Gali varginti pasikartojantis karščiavimas, temperatūra dažniausiai būna nedidelė, atsiranda bronchitas, sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai būdinga padidėjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams – padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančios lervos gali sukelti regos sutrikimų.

ECHINOKOKOZĖS SUKĖLĖJAS – KASPINUOTIS
Didžiausi echinokokozės platintojai yra šunys, vilkai, lapės. Šių gyvūnų žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis, kurio kiaušinėliai kartu su išmatomis patenka į aplinką ir ilgai išlieka atsparūs.
Echinokokozė specifinių simptomų neturi, o klinika priklauso nuo ligos sukėlėjo stadijos, cistos dydžio ir lokalizacijos (dažniausiai įsikuria kepenyse, rečiau plaučiuose ir kituose organuose).
Ši liga yra labai klastinga ir sunki, ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai: kai ligonis tiriamas ir operuojamas dėl kitų priežasčių, ar atsiradus komplikacijų, plyšus cistoms, supūliavus ir pan.
Kadangi cistos auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Tik laikui bėgant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, gali pasireikšti sunkumo ar spaudimo po dešiniuoju šonkaulių lanku jausmas, gali išsivystyti gelta.
Jeigu cista auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys, netgi su kraujuotais skrepliais. Kartais tokių cistų ląstelės atsidalija ir, patekusios į kraujo apytakos ratą, nuneštos į kitus organus ir audinius, sukelia metastazes.

TOKSOPLAZMOZĖS SUKĖLĖJAI – KATĖS
Šios ligos platintojai – katės ir jų šeimos atstovai, su išmatomis išskiriantys toksoplazmų oocistų į aplinką. Žmogus užsikrečia per oocistomis užterštą aplinką (žemę, žolę, daržoves) arba valgydamas žalią ir blogai termiškai paruoštą mėsą. Retesniais atvejais – perpilant kraują ir organų transplantacijos metu, jei donoras serga ūmine toksoplazmoze.
Nors apie 90 proc. ligonių liga praeina be simptomų arba simptomai nesunkūs – trumpas karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, bendras negalavimas, galvos skausmai – liga labai pavojinga nėščioms moterims, nes infekcija gali būti perduodama per placentą vaisiui. Tuomet vystosi toksoplazmozė, pasireiškianti labai sunkiais centrinės nervų sistemos pažeidimais.

KRIPTOSPORIDIAZĖ – ITIN RETA LIGA
Kriptosporidiazė yra pirmuonių sukeliama liga. Ligos sukėlėjas gali parazituoti įvairių gyvūnų (galvijų, kiaulių, triušių, šunų, kačių ir kt.), žuvų, paukščių, taip pat ir žmogaus organizme. Drėgnoje išorinėje aplinkoje oocistos išlieka gyvybingos 2–6 savaites.
Dažniausiai žmogus užsikrečia per užterštą vandenį, maistą bei aplinkos daiktus. Paprastai serga 1–5 m. amžiaus vaikai. Liga prasideda staiga, atsiranda vandeningas gausus viduriavimas su priepuolių pobūdžio pilvo skausmais. Ligos simptomai trunka 1–2 savaites ir praeina savaime, negydant. Kartais liga gali užsitęsti iki 3–4 savaičių. Ligoniams pakyla temperatūra (iki 39 laipsnių C ir daugiau), kai kuriuos pykina, jie vemia.

MŪSŲ RAJONE – RAMU
Anot Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėjos Valdemaros Indrašienės, šiais metais vaikų ligų skyriuje tokių susirgimų nepasitaikė. Daugiau kaip 40-ies metų gydytojo patirtį turinti šeimos gydytoja Irena Šamrova pripažino, kad jai neteko konkrečiai užfiksuoti tokio ligonio, tačiau įtarus bent vieną iš šių susirgimų, pacientai nukreipiami pas gydytoją infektologą tyrimams.
„Kilus įtarimų, mes paklausinėjame, ar ligonis turėjo kontaktų su gyvūnais, gyvuliais, ar nėra medžiotojas, ir, esant būtinybei, rašome pranešimą infektologui“, – pasakojo gydytoja.
Pasak Mažeikių ligoninės gydytojos infektologės Nijolės Buknienės, mūsų rajone pranešimų iš sveikatos priežiūros specialistų, įtarus nors vieną toksoplazmozės, toksokarozės, echinokokozės bei kriptosporidiazės atvejį, nebuvo gauta.

SVEIKATA – PATIES ŽMOGAUS RANKOSE
Vis dėlto I. Macijauskienės pateikti duomenys rodo, kad visiškai ramūs likti negalime: 2008 metais 65 metų vyriškiui, 2009 metais – dviem 45 ir 75 metų vyrams, pernai – trisdešimt vienerių metų miesto gyventojai diagnozuota echinokokinė infekcija.
„Nors skaičiai ir nėra dideli, bet ligų neišvengta“, – konstatavo I. Macijauskienė, kuri sako, kad nusiraminti jokiu būdu nevalia.
Specialistė baiminasi, kad žmonės dėl perdėtos meilės gyvūnams neprarastų sveiko proto.
Anot jos, mus gali apsaugoti tik pačių žmonių sąmoningumas: būtina plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį, maisto ruošimą, po darbų darže ar sode, grįžus iš lauko.
„Jeigu šunys bus vedžiojami po smėlio dėžes, aikšteles ar pieveles, kur žaidžia mūsų vaikai, o žmonės namuose, viešose vietose, darbovietėse nesilaikys higienos normų, mes tapsime vienas kitam didesni priešai ir užsikrėtimų neišvengsime“, – samprotavo specialistė.

GYVŪNŲ SERGAMUMO NEPASTEBĖTA
Didesnio parazitinėmis ligomis užsikrėtusių gyvūnų skaičiaus mūsų rajone neužfiksuota. Daugiau bėdų turi maži šuniukai dėl helmintų (kirmėlių).
Veterinarijos gydytojas Saulius Petrauskas, septynetą metų dirbantis savo smulkių gyvūnų klinikoje, pastebėjo, kad naminių gyvūnų šeimininkams vis dar reikia priminti, jog nepamirštų pasirūpinti savo augintiniais, apsaugant juos nuo kirmėlių.
„Savaime suprantama, kad gyvūnų parazitai bei jų kiaušinėliai patenka į mus supančią aplinką. Todėl labai svarbu vedžioti šunis tam skirtose vietose ir, be abejo, laikytis asmens higienos“, – akcentavo specialistas.
Nuotr. Jono STRAZDAUSKO.: Šunų palikti ekskrementai kelia pavojų.