Valstybės finansavimą gauna tik geriausi šalies studentai. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šiemet valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose galės gauti kas antras stojantysis, – remdamasi praėjusių metų priėmimo praktika, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.
Tačiau tai toli gražu neatitinka situacijos Žemaitijos kolegijos Mažeikių fakultete: čia valstybės paramą gauna tik kas septintas studentas.
Patvirtino studijų krepšelių skaičių
Ministerija skelbia, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta daugiau kaip 17 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8 tūkst. – į kolegijas.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino preliminarius studijų krepšelių skaičius.
Universitetinėms studijoms iš viso skiriamos 8975 valstybės finansuojamų studijų vietos: humanitariniams mokslams – 1103, menų studijoms – 521, socialiniams mokslams – 2692, fiziniams mokslams – 1295, biomedicinai – 1089, technologijos mokslams – 2275.
Kolegijoms skirta kone 800 finansuojamų vietų mažiau: humanitariniams mokslams – 67, menų studijoms – 224, socialiniams mokslams – 2798, fiziniams mokslams – 192, biomedicinos mokslams – 1635, technologijos mokslams – 3308.
„Susirenka“ didžiųjų miestų mokyklos
Valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausi stojantieji.
Studentai ir studijų programos dėl krepšelių konkuruos universitetuose – trylikoje krypčių grupių, o kolegijose – vienuolikoje.
Žemaitijos kolegijos Mažeikių fakulteto dekanė Marija Labžentienė „Santarvei“ apgailestavo, kad „krepšelius“ pasiima didžiųjų miestų aukštosios mokyklos.
„Nėra pasakyta – Žemaitijos kolegijai duodame du šimtus krepšelių ir juos susirinkite. Reitinguojami visos šalies būsimų studentų konkursiniai balai,“ – paaiškino pašnekovė.
Dėl finansavimo stygiaus mažėja studentų
Šiuo metu fakultete valstybės paramą gauna tik 27 studentai iš kone dviejų šimtų. Kuo toliau, tuo finansuojamų vietų čia mažiau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais įstaiga gavo tik du „krepšelius“.
Dekanė M. Labžentienė „Santarvei“ tvirtino, kad dėl menko valstybės finansavimo mažėja studijuojančiųjų mažesnių miestų aukštosiose mokyklose.
„Mes matome, kad pirmu pasirinkimu į valstybės finansuojamą vietą mus pasirenkančiųjų būna gana nemažai. Mes tikimės, kad jie ateis, bet jie negauna finansavimo – ir neateina,“ – situaciją apibūdino dekanė M. Labžentienė.
Valstybės paramos negavę nuolatinių studijų studentai per metus moka per 3200 litų, o ištęstinių – tūkstančiu litų mažiau.
Stebės studijų rezultatus
Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad valstybės finansavimą galima gauti tiek stojant į nuolatinės, tiek į ištęstinės formos studijas.
Aukštosios mokyklos pačios nustatys, kiek studentų priims į valstybės nefinansuojamas vietas ir kokią kainą jie turės mokėti už studijas. Geriausiems už mokslą mokantiems studentams valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus.
Kiek studentų gauna kompensaciją, priklauso nuo valstybės finansinių galimybių – jų skaičius gali siekti iki 10 proc. studijų krepšelių skaičiaus.
Kas semestrą ar vienerius studijų metus aukštosios mokyklos persvarstys studijų rezultatus.
Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau nei 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Jo krepšelis atiteks geriausiai besimokančiam ir iki tol už studijas mokėjusiam bendrakursiui.
