Dėl nušalimo į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių šiemet dar niekas nesikreipė. Bet prasidedantys šalčiai verčia mus labiau pasirūpinti savimi: šilčiau rengtis, avėti tinkamą avalynę, saugoti veido, rankų odą. Lengviau nušalimo išvengti nei jį gydyti.
O jei jau taip atsitiko, reikėtų žinoti, kokių priemonių imtis.
NUŠĄLAMA NE TIK PER ŠALČIUS
Medikų teigimu, dažniausiai šalčio traumas patiria neblaivūs asmenys, praradę jautrumą šalčiui. Taip pat nušalti rizikuoja žmonės, ilgai būnantys lauke: gatvės prekeiviai, sargai, kiemsargiai, statybininkai.
Nušalimai galimi ne tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet ir esant nulinei temperatūrai, darganotam, vėjuotam orui, ypač vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus.
Esant šaltam sausam orui nušąlama rečiau.
Nušalimas būna keturių laipsnių: pirmajam būdingas odos pabalimas, o atšildžius lieka rusva dėmė, antrajam – kai ją atšildžius atsiranda pūslių, trečiajam – kai nušalimo vieta pamėlsta, tampa tarsi marmurinė, oda pasidaro nepaslanki, o atšildžius atsiranda kraujingų pūslių ar žaizdų.
Ketvirtasis laipsnis – pavojingiausias, nes nušalusios kūno dalys ar audiniai apmiršta. Nušalimo požymiai labai greitai pastebimi: iš pradžių oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti. Vėliau skausmas stiprėja ir nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgauna negyvą vaškinį dramblio kaulo spalvos atspalvį. Dėl pablogėjusios kraujotakos susilpnėja pažeistų ląstelių gyvybingumas, o vėliau jos žūva. Kuo gilesni pažeidimai, tuo labiau nušalusi vieta panaši į įšilusią.
ŠILDYTI LĖTAI
Mažeikių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Adelė Petrošienė jokiu būdu nepataria nušalusios vietos trinti. Ypač pavojinga tai daryti vilnone pirštine arba sniegu. Vilna gali pratrinti ir infekuoti odą, o sniegas ne tik pratrina, užkrečia, bet dar labiau ją atšaldo.
Negalima nušalusių rankų ar kojų bandyti atšildyti laikant virš liepsnos.
Gydytoja teigia, kad nušalusią vietą reikia šildyti pamažu, stengiantis lėtai normalizuoti kraujotaką. Visų pirma nušalusi vieta aprišama šildomuoju tvarsčiu. Tai gali būti vilnonis šalikas ar šilta skara. Jei esate namuose, prieš aprišant galima uždėti sluoksnį vatos ir klijuotę arba keletą sluoksnių polietileno. Tai šildys nušalusią vietą ir didins pažeistų ląstelių gyvybingumą.
GALIMOS KOMPLIKACIJOS
Šalčio traumos, pasak A. Petrošienės, – labai pavojingos, kadangi tuo pačiu metu atšąla visas organizmas ir gali išsivystyti komplikacijos, pažeidžiančios inkstus bei plaučius. Nukentėjusįjį svarbu kuo greičiau įnešti į šiltą patalpą ir duoti gerti kuo daugiau šiltų skysčių: karštos kavos, arbatos su medumi, citrina ar avietėmis.
Pirmas požymis, kad nušalimas traukiasi ir gerėja kraujotaka – nušalusi vieta pradeda skaudėti, niežtėti, peršėti arba dilgčioti.
Šildomąjį tvarstį galima nuimti po keleto valandų, švelniai patrinti odą degtine ar kamparo spiritu suvilgyta vata, vėl aprišti ir užkloti šilta antklode.
Vėliau, kad išvengtumėte komplikacijų, vis dėlto reikėtų kreiptis į medikus.
PADEDA KREMAI
Prieš einant į lauką linkusius nušalti odos plotelius galima patrinti ledo gabalėliais, patepti kamparo, šaltalankio ar eukalipto aliejumi. Rekomenduojama gerti organizmą stiprinančių vitaminų.
Kad nuo šalčio apsaugotume veido odą, gydytoja pataria jį tepti apsauginiu riebiu kremu. Jei už lango dideli šalčiai ir žvarbus vėjas, veidą galima tepti gyvuliniais riebalais.
Nebūtina tepti labai riebaus kremo, jei naudojate kremąpudrą. Dienos metu nereikėtų naudoti kremų, į kurių sudėtį įeina vanduo.
Nedažančios lūpų moterys gali jas patepti vitamino A turinčiu kremu arba bespalviu lūpų dažu. Šiuo dažu geriau dažyti ir nuo žvarbaus vėjo suskeldėjusias lūpas, o vakare jas patepti cinko, lygiomis dalimis sumaišyto su medetkų, tepalu.
SAUGOKITE RANKAS IR KOJAS
Žiemą nuo šalčio ypač kenčia rankos. Jos sugrumba, parausta, tampa šiurkščios. Jas reikėtų storai tepti maitinamuoju rankų kremu ir laukti, kol jis susigers.
Nuo šalčio paraudusioms rankoms puikiai tinka kontrastinė karšto ir šalto vandens vonelė su garstyčiomis ar vaistažolėmis. Plaštakos iš pradžių panardinamos į karštą vandenį, paskui – į šiltą. Taip kartojama 10–20 kartų ir baigiama šalto vandens vonele. Nušluostytas rankas reikia tepti riebiu maitinamuoju kamparo tepalu.
Nužvarbusios rankos pamėlynuoja arba tampa mėlynai raudonos, pabrinksta oda. Tokia vieta ypač šilumoje skauda. Anot gydytojos A. Petrošienės, šis negalavimas trunka ilgai, paūmėja žiemą, net tada, kai nelabai šalta, todėl dirbant lauke reikėtų užsimauti kelias poras pirštinių.
Kad nenušaltumėte kojų, žiemą būtina dėvėti tinkamą avalynę: ji turėtų būti patogi, neaukštakulnė, pakankamai šilta. Taip pat greičiau nušąlama, kai sutrikusi kraujotaka.
Nušalusias kojas gydytoja pataria pamirkyti bulvių lupenų nuovire, nušluosčius taip pat patepti riebiu kremu.
