Karšto vandens tiekėjus pasirinko tik keleto daugiabučių namų gyventojai.
Prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą dėl mažeikiškių viešojo intereso gynimo. Buitinių vartotojų sąjunga nežada trauktis ir pasiryžusi teisybės ieškoti aukštesnėse teisinėse instancijose. Mažeikiškiai ginami nuo Tarybos sprendimo, kuriuo esą neteisėtai paskirtas karšto vandens tiekėjas.
PRAŠĖ IŠSIAIŠKINTI
Buitinių vartotojų sąjungos pirmininkas Antanas Miškinis „Santarvei“ teigė, kad kreiptis į prokuratūrą jį paskatino sunerimusių gyventojų skambučiai iš Mažeikių. Žmonės pasakojo apie balsavimo biuletenį, kuriame buvo prašoma nurodyti, kokį karšto vandens tiekimo būdą jie renkasi.
Apklausą vykdančios daugiabučius namus administruojančios įmonės pagrasinusios, kad jeigu gyventojai neapsispręs, jų nuomonės niekas nepaisys.
Esą pagal Šilumos ūkio įstatymą ir Savivaldybės Tarybos sprendimą karšto vandens tiekėju savaime tampa „Mažeikių šilumos tinklai“.
Mažeikiškiai piktinosi, kodėl jiems brukamas karšto vandens tiekėjas. Sąjungos pirmininko jie klausė, ar iš tikrųjų egzistuoja tokie teisės aktai, neginantys jų teisių, nes atsiradus karšto vandens tiekėjui, atsirastų ir naujas vadinamasis abonentinis mokestis.
SAVIVALDYBĖS VEIKSMAI NETEISĖTI?
Buitinių vartotojų sąjungos pirmininkas A. Miškinis „Santarvei“ prisipažino buvęs nustebintas, kai surinko informaciją apie karšto vandens tiekimo peripetijas provincijoje.
Anot jo, 2009 metų spalio mėnesį priimtas Tarybos sprendimas, pagal kurį, kol vartotojai daugiabučiuose namuose nepasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, nuo 2010 metų sausio karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas – UAB „ Mažeikių šilumos tinklai“ – pažeidžia teisės aktus, o pirmiausia – viešąjį interesą.
„Šilumos tiekėjas daugiabučiuose namuose neturi karšto vandens ruošimo įrenginių. Šilumos punktas yra namo gyventojų nuosavybė. Tokiu būdu Savivaldybė neturėjo teisės Šilumos tinklų skelbti karšto vandens tiekėju, nes Konstitucija nustato, kad nuosavybė yra neliečiama“, – akcentavo pašnekovas.
Anot A. Miškinio, lygiai taip pat Savivaldybė neturėjo teisės įpareigoti daugiabučių namų administratorių organizuoti neteisėtas gyventojų apklausas.
„Ne vietinė savivalda, o savų valda“, – valdžios sprendimais piktinosi pirmininkas.
PROKURATŪRA PAŽEIDIMŲ NEĮŽVELGĖ
Buitinių vartotojų sąjunga dėl galimo viešojo intereso pažeidimo kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Prokurorų buvo prašoma „skubiai imtis priemonių apginti viešąjį interesą, visų pirma nutraukiant Savivaldybės paskirtą daugiabučių namų administratorių organizuotą neteisėtą balsavimą su grasinimu įvesti karšto vandens tiekėją“.
Prokuratūra skubiai išnagrinėjo šį prašymą, tačiau nutarė nesikreipti į teismą dėl Savivaldybės Tarybos sprendimo panaikinimo. Teigiama, kad Šilumos ūkio įstatymui nenusižengta, o pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, šilumos tiekėjas gyventojams privalo pasiūlyti sudaryti karšto vandens ruošimo įrenginių išpirkimo ar nuomos sutartis.
TĘS TEISYBĖS PAIEŠKAS
A. Miškinis nepatenkintas prokurorų sprendimu, nors prisipažino tokio atsakymo ir tikėjęsis.
Dėl panašios situacijos Tauragėje kreiptasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą
„Lauksime klaipėdiškių sprendimo. Dar yra generalinė prokuratūra, Seimas, Europos Sąjungos institucijos“, – trauktis nežada Buitinių vartotojų sąjunga.
Pašnekovo teigimu, masinė psichozė „pasirink karšto vandens tiekėją“ prasidėjo skirtingai vertinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatą apie karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimą.
„Deja, kai kas nuostatą, kad vartotojai gali rinktis, suprato kaip sinonimą privalo“, – replikavo pašnekovas.
NUOSAVYBĖ TARNAUJA GYVENTOJAMS
Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Antanas Naujokas tik iš „Santarvės“ sužinojo, kad dėl Savivaldybės veiksmų buvo kreiptasi į prokuratūrą.
„Koks čia pasikėsinimas į gyventojų nuosavybę? Juk jos niekas neatima, į ją niekas nesikėsina. Kaip ir visi Lietuvoje, vykdome Šilumos ūkio įstatymą. O kaip jis dera su kitomis teisės normomis, jei kažkas kelia tą klausima, matyt, yra suinteresuotų. Matysime, kokie teismo sprendimai bus“, – nieko blogo Tarybos sprendime neįžvelgė juristas.
Gyventojams kyla įtarimų, kad netobulais įstatymais monopolininkui, naudojantis jų turtu, bandoma padėti užsidirbti.
„Čia kaip pažiūrėsi. Kad ir automobilyje, yra dujų įranga. Perki dujas ir tu jomis naudojiesi. Dujų pardavėjas nemoka už šią įrangą. Analogiškai namo šilumos punktas naudojamas to namo gyventojų reikmėms. Jei karštas vanduo būtų ruošiamas kažkam kitam, atsirastų kitokie santykiai. Pavyzdžiui, jeigu iš to punkto vanduo būtų tiekiamas į greta esantį kažkokį komercinį pastatą, tada, žinoma, reikėtų sudaryti kažkokią naudojimosi įrenginiu sutartį, ir tada gyventojai galėtų tą vandenį parduoti kitam“, – samprotavo juristas.
TIEKĖJAS NEPOPULIARUS
UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktorius Jonas Jurkus ramiai vertina Buitinių vartotojų sąjungos veiksmus.
„Esame demokratinė valstybė, ir kiekvienas turi teisę kreiptis, kur nori“, – samprotavo jis ir pridūrė, kad bet koks teismo sprendimas didelės įtakos įmonei neturės, nes kol kas karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju pasirinko bene keturi namai.
Toks tiekėjas, t. y. „Mažeikių šilumos tinklai“, šiems namams turėtų įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Pagal Tarybos sprendimą, gyventojams atsirastų papildoma prievolė kas mėnesį mokėti abonentinį mokestį – 3,4 lito arba 6,35 lito – priklausomai nuo prietaiso duomenų nuskaitymo būdo.
Tokiu atveju brangtų (1,59 arba 2,24 lito) ir karšto vandens kubo kaina.
J. Jurkus negalėjo pasakyti, nuo kada gyventojai pajus, kokios permainos laukia, pasirinkus karšto vandens tiekėją. Kai iš butų ūkių sulauks oficialios informacijos, Šilumos tinklų atstovai susitiks su tų namų gyventojais ir aptars visus reikalus.
ATLYGINS PUNKTŲ PRIEŽIŪROS IŠLAIDAS
J. Jurkus tikino, kad Šilumos tinklams neturi reikšmės tai, kad tiek mažai gyventojų panoro turėti karšto vandens tiekėjus. Galbūt pritrūkę gyventojams išaiškinimo.
„Mes pateikėme savo teiginius, jokio spaudimo nedarėm, apklausas organizavo „Admituras“ ir „Tavo pastogė“, o kiek jos sąžiningos, nieko nenoriu teigti“, – samprotavo pašnekovas.
Direktorius bandė atremti kaltinimus, esą gyventojams priklausantys punktai bus naudojami tiekėjui užsidirbti.
Jis prisiminė Tarybos posėdyje politikams pasižadėjęs, kad jei gyventojai ateis su šilumos punktų mazgais, tai kompensuotų jų priežiūros kaštus karšto vandens apskaitos prietaiso kainos dydžiu.
Dabar J. Jurkus „gyventojų labui“ turi dar kitų sumanymų. Tiems namams, kurie pasirinko „Mažeikių šilumos tinklus“, planuojama įmonės lėšomis įrengti modernius apskaitos prietaisus su nuotoliniu nuskaitymu ir parodyti, kaip tvarkinga apskaita gali pakoreguoti mokėjimus. Galbūt teigiamas pavyzdys privers ir kitus vėliau persigalvoti.
„Penktadienį buvau Kainų komisijoje (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – aut. past.), tai preliminariai sakiau apie tai. Kaip ir neprieštarauja, čia įmonės reikalas. Viską, kas daroma vartotojų labui, jie palaiko. Reikia tik sulaukti bendrovės valdybos pritarimo“, – apie ketinimus informavo direktorius.
UŽ TVARKĄ REIKIA MOKĖTI
Iš įvairių tribūnų buvo trimituojama, kad gyventojų apsisprendimas dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo gali būti naudingas jiems patiems – esą atsiras daugiau tvarkos deklaruojant karštą vandenį, bus išspręsta vandens apskaitos kontrolė, nereikėsią mokėti už nesąžiningus vartotojus ir pan. Anot butų ūkių ir administruojančių įmonių atstovų, iki šiol apskaita buvusi „palaida bala“.
Nors gyventojų apklausa dar nesibaigė, tačiau, apytiksliais duomenimis, daugelis panoro likti prie esamos tvarkos. Tai galbūt ir esamos netvarkos, kai deklaruojamas arba nedeklaruojamas sunaudotas karštas vanduo?
Daugiabučius namus administruojančios įmonės „Admituras“ direktorius Antanas Barvydis paprieštaravo: gyventojams priėmus sprendimą, esminis pakeitimas – kad bus atliekama apskaitos prietaisų patikra ir kontroliuojami rodmenys. Apklausos būdu bus parinktas rangovas, kuris šiuo darbu užsiims. Galima nuspėti, kad sąskaitose atsiras dar viena eilutė pinigėliams.
„Už kontrolę reikia mokėti. Žmogų išlaikyti reikia, atlyginimą jam mokėti. Gyventojas, pasirašydamas už vieną ar kitą karšto vandens tiekimo būdą, renkasi ir kiek mokėti. Žmonės, pasirinkdami antrą būdą (be karšto vandens tiekėjo – B. R.), įsipareigojo už apskaitos prietaisų priežiūrą ir patikrą kiekvieną mėnesį mokėti iki 1,9 lito“, – paaiškino pašnekovas.
Kada ta prievolė ir tvarka įsigalios, „Admituro“ vadovas tiksliai atsakyti negalėjo. Tik ne nuo sausio pradžios, nes įvairios procedūros gali užtrukti dar kelis mėnesius.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Gyventojų apklausa dėl karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo artėja prie pabaigos.
