Virginijus SUNGAILA. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Paskutinis vasaros mėnuo – rugpjūtis – yra paženklintas vergovės datomis. Dvidešimt trečios dienos kalendoriaus lapelis atskiroms valstybėms ir žmonių grupėms žymi vergovės pradžią ir pabaigą. Lietuva ir joje gyvenę žmonės tą dieną taip pat buvo parduoti į vergovę ilgiems dešimtmečiams.
Mūsų vergovės pavadinimas – socializmas.
Pirmas bandymas pareikšti, kad socializmas yra vergovė ir kad tuos pančius turime nusimesti, įvyko 1987-aisiais Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Keli drąsūs žmonės – tokie kaip A. Terleckas, V. Bogušis, N. Sadūnaitė, P. Cidzikas ir kiti – nebenorėjo būti socialistinės santvarkos vergai. Gerai, kad šie žmonės pirmieji pažadino mūsų sąmonę, kad tolesni įvykiai parodė – mes norėjome būti laisvi.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną sovietų užsienio reikalų ministras V. Molotovas ir Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas, vykdydami to meto didžiausių pasaulio vergvaldžių Stalino ir Hitlerio valią, pasirašė paktą, dėl kurio mes tapome vergais. Tiesa, ne visi tėvynainiai pajuto tikrąją vergiją. Daug kas prisitaikė prie santvarkos, kurios deklaruojamos tezės ir tekstai buvo nepriekaištingi. Laisvė buvo tik popieriuje, o realybė – visai kita.
Didžiausias statybas vykdė ir už jas negavo deramo užmokesčio vergai, kurie buvo žinomi kaip zekai, kaliniai, arba alkoholikai. Žmonės gaudami minimumą tam, kad nemirtų badu, ir tuo džiaugėsi.
Kai ką išleisdavo iš sovietinio narvo ir su priežiūra nuveždavo į kokią netolimą šalį. Po kelionės žmonės būdavo transe… Santvarka žinojo, kad geriausias vergas yra tas, kuris nesupranta, jog jis yra vergas. Dauguma to meto socializmą garbinančių vietinių draugų (komunistinės partijos instruktorių ar vykdomųjų komitetų pirmininkų), kurie stovėjo prie komunistinio rytojaus slenksčio, dabar vėl valdo mus. Tik jie jau turi visai kitus titulus ir kitus poreikius. Išliko valdžios troškimas. Atsirado priklausomybė nuo pinigų ir turtų. Tuomet buvo spec. parduotuvės, paskyros mašinoms, „blatas“, pirtys su jaunom komjaunuolėm ir kita gerovė. Dabar tai pakeitė projektai, „atkatai“, europiniai fondai – dideli kąsniai gula į senųjų „draugų“ – naujųjų „ponų“ arba su jais susijusių įmonių kasas.
Kaip tada, taip ir dabar paprastiems žmonėms yra likęs tik varganas minimumas ir pažadai, kad kada nors viskas bus gerai.
…1791 m. rugpjūčio 23 d. San Dominge ir Haityje sukilo vergai. Tai buvo pirmas žingsnis vergovės panaikinimo link. UNESCO sprendimu ši diena minima kaip Tarptautinė vergovės panaikinimo diena.
Šiandien mums aktuali kita vergystė.
Tikėkime, kad vis daugiau žmonių jaus vidinę laisvę, kad jie atsigręš į dvasines vertybes. Ir kad mums niekada nereikės kaip 1989 metais gyva grandine susikibusiems stovėti „Baltijos kelyje“ – kad visam pasauliui parodytume – nebenorime vergauti. Kad visus kitus metus šios dienos renginiai bus tik simbolis ir iki graudulio šviesus prisiminimas.
… 2004-08-23 legendinis roko grupės „Led Zeppelin“ gitaristas Džimis Peidžas tapo pirmuoju artistu, palikusiu savo delno atspaudus Londono Pikadilio aikštės grindinyje, kur buvo atidarytas Holivudo „Šlovės alėjos“ atitikmuo.
Klausykimės roko, nes Lietuvos žmonėms pabusti padėjo ir tų laikų roko maršai. Rokas – tai protesto muzika, be kurios Lietuvoje dabar taip nyku.
Gražių švenčių – ir prisiminkime, kas yra ir visada bus tikra.
