Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi politinė situacija, į šalis plūstančių karo pabėgėlių srautai įvairių šalių visuomenėms atskleidė ir padėjo pamatyti, kokia svarbi ir kokia įvairi gali būti savanorystė.
Apie moksleivių savanoriškos veiklos formas, Jaunimo savanorišką tarnybą, apie galimybes įgyvendinti nacionalinę ir tarptautinę, trumpalaikę ir ilgalaikę savanorišką veiklą „Santarvė“ jau rašė. Šį kartą – žvilgsnis į savanorystę Mažeikių lopšelyje-darželyje „Eglutė“.
Antroji savanorių laida
Šiuo metu Mažeikiuose yra dvi biudžetinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, turinčios akreditaciją priimti savanorius, – lopšeliai-darželiai „Buratinas“ ir „Eglutė“.
„Eglutė“ iki šiol yra išleidusi vieną savanorių laidą – pusę metų įstaigoje tokia veikla užsiėmė dvi merginos ir du vaikinai iš Gabijos bei Merkelio Račkausko gimnazijų.
Šiuo metu darželyje savanoriaujanti gimnazistė Dominyka Gurinaitė yra jau antrosios laidos atstovė.
Nauda visoms pusėms
Lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Steponavičienė, koordinuojanti savanorių veiklą, sako, kad priežasčių, kodėl įstaigos bendruomenė pasirinko tapti akredituota, savanorius priimančia organizacija, yra įvairių. Norisi ta kryptimi dirbti nuosekliai, sistemiškai, atsakingai.
„Kalbant apie pasirinkimą, sprendimą lopšeliui-darželiui tapti savanorius priimančia įstaiga, į tai galima žiūrėti iš kelių perspektyvų: iš pačios įstaigos ir iš moksleivių, kurie nutaria dalį savo laisvo laiko skirti savanorystei ir paieškoti savęs. Įstaigos bendruomenės atstovai gauna naudos suprasdami, ką gali duoti moksleiviui – būsimajam studentui, kaip gali pakreipti jo gebėjimus, pomėgius. O galbūt tas jaunas žmogus ateityje pasuks pedagogo keliu“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikia ir planuoti, ir veikti ekspromtu
Pasak I. Steponavičienės, pirmieji jaunuolių, pasiryžusių savanoriauti, apsilankymai lopšelyje-darželyje – paprastesni, lengvesni nei paskui „užsisukanti“ rutina.
Natūralu, kad veiklos, kurias jie suplanuoja, apgalvoja ar kurias svajoja įgyvendinti drauge su lopšelio-darželio bendruomenės nariais, ne visada būna sėkmingos ir ne visada jas pasiseka greitai ir lengvai įgyvendinti.
Pavyzdžiui, savanoris sumąsto kokį nors žaidimą, užduotį vaikams. Kai ateina metas tai įgyvendinti, žiūrėk, tądien mažųjų nuotaikos visai ne tokios, kokių reikėtų norint, kad veikla pavyktų. O gal vaikai tądien nesusikaupia, nėra nusiteikę veikti tai, ką siūlo savanoris. Arba, priešingai, gal jie labai susikaupę ir atlieka viską greitai, sklandžiai ir veiklų tiesiog pritrūksta. Žodžiu, planai planais, sumanymai sumanymais, bet būna situacijų, kai tenka perplanuoti, veikti ekspromtu, o tai moko jaunuolį įvertinti situacijas.
„Tas pusę metų trunkantis savanorio buvimas darželyje leidžia pamatyti savo sėkmę, nesėkmes, galimybes, patobulinti įgūdžius ir įgyti naujų. O galiausiai – leidžia ir pasitikrinti, kas tam jaunam žmogui tinka, kas ne“, – kalbėjo darželio atstovė.
Įgyvendinti ryškiausi sumanymai
Pašnekovė džiaugiasi: kiekvienas savanoriauti ateinantis jaunas žmogus atsineša skirtingų gebėjimų, pomėgių kraitę ir skleidžia skirtingą žinią apie save. Pavyzdžiui, vienas puikiai išmano technologijas, kitas susijęs su menais ir kūrybiškumu ar eksperimentais.
Pavyzdžiui, „Eglutės“ pirmosios laidos savanorė atnaujino 2 prausyklų sienų piešinius. Prausyklose buvo likę tam tikri piešiniai ir juos gimnazistė atnaujino pagal savo eskizus, bet pasitardama ir su mažaisiais darželio ugdytiniais. Pasak I. Steponavičienės, ir šiandien vaikai prisimena ir piešinių autorę, ir kad ji tarėsi su jais, klausė jų nuomonės.
Savanoriai vaikinai drauge su lopšelio-darželio ugdytiniais įgyvendino tokį projektą: sukūrė QR kodus, kuriuos nuskenavus išmaniaisiais įrenginiais galima sužinoti informaciją apie įstaigos teritorijoje augančius medžius ir krūmus. Iš įstaigos teritorijoje augančių šermukšnio uogų buvo verdama šermukšnių uogienė, jaunuoliai domėjosi šiomis uogomis, paskui apipavidalino uogienės stiklainiukus. Kitaip tariant, sukūrė mielą, gražią ir skanią dovanėlę, reprezentuojančią darželį. Dar vienas vaikinas sukūrė „Eglutės“ pašto ženklą.
Dabartinė „Eglutės“ savanorė drauge su vaikais vyko į Židikų kultūros centrą ir ten esančioje garso įrašų studijoje įrašė lopšelio-darželio dainą.
Tiek ir dar daugiau įvairių bendrų veiklų įgyvendino ir dar įgyvendins savanoriai drauge su įstaigos bendruomene.
Savanorio portretas
I. Steponavičienės „Santarvė“ klausė: ko tikėdamiesi, dėl kokių priežasčių, jos manymu, jaunuoliai ateina savanoriauti?
Pašnekovės nuomone, svarbiausias argumentas turbūt yra tai, kad Jaunimo savanorišką tarnybą atlikusiems moksleiviams, kai jie stoja į vieną ar kitą universitetą, pridedama tam tikra papildoma balo dalis. Antras labai svarbus dalykas – jų aplinkos žmonės, skatinantys ir drąsinantys jaunuolius laisvą laiką išnaudoti prasmingai – savanoriaujant.
„Turbūt galima teigti ir tai, kad atsiranda tokių mokinių, kurie mąsto apie galimybę savo ateitį sieti su pedagogo profesija. Todėl jie nori šią profesiją „pasimatuoti“ per savanorystę.
Dar kiti ateina ir dėl savo pomėgių. Galvoja, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ras naujų, įdomių būdų, kaip tuos pomėgius, hobius išreikšti, kaip juos įprasminti neįprastoje aplinkoje“ , – mintimis pasidalijo pašnekovė.
Savanoris kaip asmenybė turi būti lankstus, draugiškas. Jis turi numatyti ne tik savo tikslus, bet ir grėsmes, savanoriškoje veikloje jis turi matyti naujų galimybių.
Nesinori veiklos „dėl pliusiuko“
Pasak I. Steponavičienės, savanorystė – savyje labai daug prasmių talpinantis žodis. Tai ir bendruomenė, galimybės, santykiai, emocinė gerovė, motyvacijos skatinimas, naujos pažintys, saviraiška, kolegiškų, bendruomeniškų santykių kūrimas.
Savanorystę lopšelyje-darželyje koordinuojanti „Santarvės“ pašnekovė sako, jog labai norisi, kad savanorių veiklos, užsiėmimai „Eglutėje“ būtų nemonotoniški, nenuobodūs. Svarbu, kad šios veiklos atitiktų darželio ugdytinių mintis, poreikius, sumanymus. Žinoma, kartu įterpiant pedagogikos žingsnių.
„Matydami ugdytinių smalsumą, norą imtis naujos veiklos, mes su savanoriais galime ją kurti. Jeigu veiklos būtų nuobodžios, netinkamos, vadinasi, mes, kaip įstaiga, neturime bendrystės su savanoriu ir teikiame tik paslaugą. Nesinori, kad taip būtų. Stengiamės, kad darželyje savanoriauti pasiryžę moksleiviai tam pusmečiui taptų įstaigos bendruomenės nariais, kad gyventų mūsų ritmu, sunkumais, tikslais, vadovautųsi mūsų puoselėjamomis vertybėmis. Manome, kad pavyksta“, – apibendrino koordinatorė.
Nuotr. iš lopšelio-darželio „Eglutė“ archyvo
