Sodininko skiltis: Katžolė: malonumas augintiniui, nauda šeimininkui

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Kartą turguje nusipirkau kerelį melisos. Pasidžiovinę lapelių rudenį jau skanavom kvapnią arbatą. Tik niekaip nesupratom, kas tai mūsų katei pasidarė: kaip prisvilusi prie krepšio su vaistažolėm, voliojasi, uosto, maišelį pagriebusi, kanda, o jau kokius garsus leidžia… Protelis pasimaišė, ne kitaip! Ir tik kai per televiziją išgirdau žolininko Virgilijaus Skirkevičiaus patarimus, susiprotėjau, kad ta mano melisa – jokia ne melisa, o tikrų tikriausia katžolė.
Pasirodo, šio augalo pavadinimas taikliai atspindi vieną iš įdomiausių jo savybių: katžolėse aptinkami aromatiniai junginiai sukelia šiems gyvūnams trumpalaikę euforijos būseną (panašiai, kaip ir valerijonas). Pajutusios pažeistų augalo dalių kvapą, katės pradeda voliotis, spontaniškai kažko ieškoti, tapšnoti augalą letenėlėmis, laižyti lapus. Kai kurios gali net tapti agresyvios, kąsti ir šnypšti paglostytos. Tai trunka apie 10 minučių, vėliau praeina.
Katžolės stiebai yra tvirti, gauruoti, išauga iki 90–100 cm aukščio, lapai žali ar pilkšvai žalsvi, karbuotais arba dantytais pakraščiais, žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Išoriškai katžolė labai primena melisą, todėl dažnai su ja painiojama.
Tai labai nereiklūs augalai, gali augti skurdžioje, sausoje dirvoje. Tręšti nereikia, nes mažiau kvepės. Rūšinės katžolės dauginamos sėklomis, o daugybę šio augalo veislių padauginti galima dalijant motininį kerą arba auginiais.

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Katžoles žmonės nuo seno naudojo maistui, vaistų gamybai, taip pat jos buvo auginamos kaip dekoratyviniai darželių augalai. Švieži lapai ypač tinkami padažams, sriuboms ir kepsniams gardinti. Liaudies medicinoje rekomenduojama kramtyti šviežius katžolės lapus dantų skausmui gydyti.
Gydymui dažniausiai naudojami džiovinti lapai, sėklos ar smulkiai sumaltos šaknys, iš kurių verdama arbata, pasižyminti silpnu raminamuoju ir baktericidiniu poveikiais. Gydomajai arbatai imami 2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų (šviežių – 1/4 puodelio tūrio) lapų arba sėklų, užpilama verdančiu vandeniu ir, palaikius 5–10 min., nukošiama. Arbatos, skoniu primenančios mėtų arbatą, gerti galima tik po 1 puodelį per dieną, be to, ne ilgiau nei 10 dienų, nes gali pasireikšti šalutinis poveikis.
Katžolių arbata mažina temperatūrą, malšina lygiųjų raumenų spazmus, tinka kaip pagalbinė priemonė gydant šlapimo sistemos ligas, švelnina meteorizmo simptomus, skatina prakaito išsiskyrimą, ramina.
Auginamos namuose (vazonėliuose) katžolės pasižymi repelentiniu poveikiu, puikiai gelbstinčiu nuo uodų, kai kurių musių rūšių, skruzdėlių, net tarakonų. Tam tikrų medžiagų turinčio eterinio aliejaus kvapo nepakenčia ir pelės bei žiurkės.
Džiovintas katžoles galima panaudoti ir darant žaislus katėms – tokie katžolių prikimšti žaisliukai patraukia kačiuko dėmesį, taip bent kuriam laikui atitraukdami jį nuo įvairios „kenkėjiškos“ veiklos – audringų ir nesibaigiančių žaidimų.