Šiaulių apygardos teismo komisija aiškinasi, kaip Mažeikių teisme vyko konkursas teisėjų padėjėjų pareigoms užimti. Aukštesnes instancijas pasiekė signalai, kad konkursą laimėjo žmonės, neturintys teisinio išsilavinimo.
ABEJOJA IŠSILAVINIMU
Konkursą laimėję Kristina Majauskaitė ir Gediminas Noreika „Santarvei“ prisipažino girdėję apie skundą. Teisėjų padėjėjai abejoja, ar jo autorius esąs kas nors iš pretendentų į šias pareigas. Galbūt nepatenkintas anonimas ir anksčiau drumstęs teismo ramybę?Kristina atvira: kai sužinojo apie skundą, ją ištikęs šokas. Teisės universitete viešojo administravimo diplomą įgijusi specialistė jau antri metai neakivaizdžiai siekia teisininkės magistro laipsnio. Pašnekovė prisiminė, kad, jai dirbant prokuroro padėjėja, dėl naujojo Valstybės tarnybos įstatymo tekę dalyvauti konkurse šioms pareigoms užimti.
„Dirbant prokuroro padėjėja mano išsilavinimas tiko, o teisėjo – ne?“– stebisi Kristina.
Labiausiai ji pyksta, kad skundų autoriui užkliuvo jos kolega Gediminas Noreika, neseniai Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institute įgijęs teisininko magistro laipsnį.
TĖVAI ĮTAKOS NETURĖJO
„Santarvę“ pasiekė kalbos, kad šie pretendentai konkursą laimėjo todėl, jog jų tėvai – Mažeikiuose žinomi žmonės.
Kristina neneigė esanti Raimondo Majausko, Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos apsaugos skyriaus komisaro inspektoriaus, duktė. Gedimino tėvas Pranas Noreika dirba Autobusų parko direktoriaus pavaduotoju, yra Savivaldybės tarybos narys. „Tokie paistalai – nesąmonė. Teismo pirmininkas yra iš Šiaulių, jis net nepažįsta mūsų tėvų“, – teigė Kristina.
Abu teisėjų padėjėjai yra mažeikiškiai. „Nejaugi tėvų pareigos, socialinė padėtis gali būti kliūtis jų vaikams siekiant karjeros?“ – stebisi 25 metų specialistai, neneigiantys, kad šis tikslas juos paskatino dalyvauti konkurse.
G. Noreika pastaruoju metu dirbo privačioje tarptautinėje įmonėje auditoriaus asistentu teisininku. Studijuodamas jis atliko praktiką Mažeikių teisme, padėjo teisėjui Kęstučiui Stulginskui. Gediminas prisipažino, kad jau tada pagalvojęs apie nuolatinį darbą teisme.
SKELBIAMI NEPATIKRINTI FAKTAI
Spalio mėnesį vykusiame Teismų tarybos posėdyje buvo svarstyti šalies teismuose prasidėję konkursai teisėjų padėjėjų pareigoms užimti. Priimtame nutarime teigiama, kad teisėjų padėjėjų korpuso formavimas kelia nerimą. Tačiau nutarime analizuojamos tik Mažeikių rajono apylinkės teisme vykęs konkursas, kurį organizavo teismo posėdžių sekretorė.
Kritiškai vertinama tai, kad penkių narių komisiją sudarė tik du teisėjai, profesionaliai galėję spręsti apie pretendentų kvalifikaciją (be jų, ir komisijos pirmininkės – teismo posėdžio sekretorės, komisijos nariais buvo dar viena teismo posėdžių sekretorė ir teismo finansininkė).
Teismų tarybos nutarime teigiama, kad iš keliolikos pretendentų, kurių trylika turėjo būtiną teisinį išsilavinimą, teisėjų padėjėjais tapo šio išsilavinimo neturintys žmonės. Šią žinią pranešė ir kai kurios visuomenės informavimo agentūros.
AIŠKINASI KOMISIJA
Mažeikių teisėjų padėjėjai stebisi, kad buvo paskelbti tikrovę neatitinkantys faktai. Anot jų, konkurse dalyvavo kur kas mažiau pretendentų – tik septyni. Kai kurie dokumentus pateikę mažeikiškiai persigalvojo ir į konkursą neatėjo. Vienas pretendentas pasitraukė atlikęs testą.
Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakštys „Santarvei“ paaiškino, kad Teismų taryba savo nutarimu tik užfiksavo gautus signalus. Priėmus nutarimą, Šiaulių apygardos teismas administracine tvarka pradėjo tikrinimą. Teismų taryba, sulaukusi komisijos išvadų, spręs, kaip ištaisyti trūkumus.
Paklausus, ar Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto suteiktas magistro laipsnis netinka eiti teisėjų padėjėjų pareigas, R. Bakštys teigė pirmą kartą girdįs apie tokį institutą.
„Santarvė“ jį nesunkiai rado tarp internete skelbiamų mokslo įstaigų. Instituto interneto svetainėjė greta jį baigusių magistrantų įrašytas ir mažeikiškis Gediminas Noreika.
Šiaulių apygardos teismo spaudos atstovas Vytautas Jončas „Santarvei“ teigė, kad komisija, tikrinusi situaciją Mažeikių rajono apylinkės teisme, jau baigė darbą. Pašnekovas paaiškino, kad išvadas galėsią komentuoti tik kitą savaitę.
RENGIAMI NAUJI DOKUMENTAI
R. Bakštys informavo, kad teisėjų padėjėjų korpuso formavimą įtvirtino 2002 metais priimtas Teismų įstatymas, tačiau šios nuostatos įgyvendinimas įstrigo dėl finansavimo. Nauji etatai įsteigti tik šį rudenį, sulaukus lėšų jiems išlaikyti.
Anot pašnekovo, ar teisėjų padėjėjai prisidės prie efektyvesnio teismų darbo, priklausys nuo to, kokie žmonės ateis dirbti. „Teisėjų padėjėjai galėtų būti kaip pagrindinė pakopa tapti teisėjais. Todėl galvojama net apie Teismų įstatymo pataisas, pagal kurias tapti teisėju galėtų tik asmuo, tam tikrą laiką dirbęs teisėjo padėjėju“, – teigė R. Bakštys, pridūręs, kad Teismų tarybos nutarimu neseniai sudaryta darbo grupė, kuri rengs projektus, susijusius su teisėjo padėjėjo instituto įgyvendinimu.
ETATUS RIBOJA FINANSAI
Mažeikių teisme įsteigti du teisėjų padėjėjų etatai, nors teisėjų yra penki. K. Majauskaitė padeda teismo pirmininkui Viktorui Žilinskui ir teisėjui Kęstučiui Stulginskui, G. Noreika talkina teisėjoms Violetai Erlickienei ir Vilhelmai Zubovai. Tik nuo lapkričio 2 dienos teisėja dirbanti Silva Gerybienė kol kas turi apsieiti be etatinio padėjėjo.
Teisėjai džiaugiasi sulaukę pagalbininkų, nes daugiau laiko gali skirti tiesioginiam darbui.
Teisėjų padėjėjai teigė, kad ir aptarnaujant po vieną teisėją darbo netrūksta. Be techninių darbų, jiems tenka rašyti teismo sprendimo projektus.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus R. Bakščio teigimu, Lietuvoje yra siekiama kiekvienam teisėjui turėti po vieną padėjėją.
„Vakarų šalyse kiekvienas turi po 2-3 etatinius padėjėjus, pas mus, duok Dieve, kad būtų nors po vieną“, – sudėtingą finansinę situaciją apibūdino pašnekovas.
